Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Vyriausybės kanceliarija

Europos žaliojo kurso galimybės Lietuvai

2020 m. kovo 9 d. - 2020 m. rugsėjo 4 d.

Problema

Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų visuomenės gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką, Europos Komisija parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – žaliąjį kursą (angl. European green deal). Ši strategija yra neatsiejama darnaus vystymosi tikslų dalis ir prisideda prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.

Dokumente yra įtvirtinti du pagrindiniai tikslai – Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinant, jog iki 2050 m. nebeliktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) grynosios emisijos bei atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Žaliasis kursas pabrėžia ekonomikos augimo galimybių ir veiksmų, skirtų mažinti klimato kaitos padarinius, suderinamumą. Būtent tai atspindi Europos Komisijos ambicingumą ir novatoriškumą klimato kaitos srityje.

Viena iš priemonių, skirta pasiekti žaliojo kurso tikslus, yra pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai (angl. circular economy). Europos Komisija ragina ES valstybes nares pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurios cikle kuo ilgiau išlaikoma produktų, medžiagų ir išteklių vertė bei susidaro mažesnis atliekų kiekis (Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, 2020). Šis perėjimas sudaro galimybę skatinti tvarų ekonomikos augimą ir sumažinti poveikį klimato kaitai.

Tiek žaliajame kurse, tiek ir žiedinės ekonomikos veiksmų plane yra nurodomos prioritetinės apdirbamosios pramonės sritys, kuriose numatomas didžiausias pokytis: 1) elektronika ir IKT; 2) baterijos ir transporto priemonės; 3) pakuotės; 4) plastikas; 5) tekstilė; 6) statybos; 7) maistas ir žemės ūkis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip paskatinti pramonę kurti tvaresnius produktus yra ekologinių inovacijų plėtojimas. Tiek produkto, tiek technologinės proceso inovacijos leistų pramonei ir verslams išsaugoti konkurencingumą besikeičiančioje verslo aplinkoje bei sudarytų sąlygas prisidėti prie darnaus vystymosi ir klimato kaitos padarinių mažinimo.

Eko-inovacijų srityje Lietuva (16-a vieta Eko-inovacijų indekse) yra viena iš lyderių Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio. Vienas iš rodiklių, kuris paaiškina žemą Lietuvos poziciją yra mažas įmonių, kurios investuoja į inovatyvias „žaliąsias“ technologijas ir produktų ir paslaugų kūrimo procesus, skaičius. Šiuos rodiklius papildo ir aplinkosauginio vertinimo išvados, kuriose nurodoma, jog Lietuva yra ištekliams ir energijai imli šalis ir iki šiol neišnaudoja eko-inovacijų potencialo (ESTEP, 2019 m.).

Remiantis Eurobarometro vykdyta apklausa, 62 proc. apklaustų Lietuvos įmonių net nesidomėjo informacija, skirta padėti verslui sukurti aplinką tausojančius gamybos procesus. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduriama diegiant eko-inovacijas, yra: 1) finansavimo trūkumas (26 proc.); 2) administraciniai bei reguliaciniai barjerai (24 proc.); 3) žmogiškųjų išteklių (23 proc.) bei žinių ir įgūdžių trūkumas (20 proc.) (Flash eurobarometer survey, 2017). Apytiksliai apie 16 proc. įmonių nurodė, kad gamybos perorientavimo kaštai yra kliūtis diegiant eko-inovacijas.

Ši situacija atskleidžia, kad vienas iš Europos Komisijos prioritetinių uždavinių yra skatinti tvarų ekonomikos augimą sudarant galimybes pramonei perorientuoti savo gamybos modelį iš linijinio į žiedinį. Lietuvos rodiklis eko-inovacijų indekse bei Eurobarometro įmonių apklausa nurodo, jog Lietuvos ūkio subjektų potencialas nėra įvertintas ir nėra sudarytos sąlygos išnaudoti Žaliojo kurso galimybes.

Tikslas

Suformuoti viešosios politikos instrumentų ir rekomendacijų rinkinį, skirtą sudaryti sąlygas verslui kurti žaliuosius produktus ir diegti švaresnes gamybos technologijas. Taip pat formuoti naratyvą siekiant didinti viešojo sektoriaus ir verslo susipažinimą su žaliojo kurso galimybėmis ir skatinti suinteresuotųjų šalių įsitraukimą.

Projekto eiga

2020/04/17

Atlikta esamos situacijos analizė: Europos žaliojo kurso galimybės Lietuvai

2020/05/15

Atlikta gerųjų politikos priemonių pavyzdžių diegiant žiedinę ekonomiką analizė

2020/06/19

Atliktas interviu ciklas ir fokusuotos grupinės diskusijos su verslo atstovais

2020/09/04

Perėjimas žiedinės ekonomikos link bei stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių apžvalga

2020/09/04

Pristatyti projekto rezultatai LR Vyriausybėje

Projekto failai

Dalyviai

2019/20
Tauras Jonaitis
Tauras Jonaitis
2019/20
Orestas Strauka
Orestas Strauka
2019/20
Barbora Popova
Barbora Popova

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis