Europos žaliojo kurso galimybės Lietuvai

Problema

Siekdama gerinti dabartinių ir būsimų kartų visuomenės gyvenimo kokybę, kuriant modernią ir konkurencingą ekonomiką, Europos Komisija parengė ambicingą tvaraus ekonomikos augimo strategiją – žaliąjį kursą (angl. European green deal). Ši strategija yra neatsiejama darnaus vystymosi tikslų dalis ir prisideda prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslų įgyvendinimo.

Dokumente yra įtvirtinti du pagrindiniai tikslai – Europai tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, užtikrinant, jog iki 2050 m. nebeliktų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) grynosios emisijos bei atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Žaliasis kursas pabrėžia ekonomikos augimo galimybių ir veiksmų, skirtų mažinti klimato kaitos padarinius, suderinamumą. Būtent tai atspindi Europos Komisijos ambicingumą ir novatoriškumą klimato kaitos srityje.

Viena iš priemonių, skirta pasiekti žaliojo kurso tikslus, yra pramonės mobilizavimas švariai žiedinei ekonomikai (angl. circular economy). Europos Komisija ragina ES valstybes nares pereiti prie žiedinės ekonomikos, kurios cikle kuo ilgiau išlaikoma produktų, medžiagų ir išteklių vertė bei susidaro mažesnis atliekų kiekis (Žiedinės ekonomikos veiksmų planas, 2020). Šis perėjimas sudaro galimybę skatinti tvarų ekonomikos augimą ir sumažinti poveikį klimato kaitai.

Tiek žaliajame kurse, tiek ir žiedinės ekonomikos veiksmų plane yra nurodomos prioritetinės apdirbamosios pramonės sritys, kuriose numatomas didžiausias pokytis: 1) elektronika ir IKT; 2) baterijos ir transporto priemonės; 3) pakuotės; 4) plastikas; 5) tekstilė; 6) statybos; 7) maistas ir žemės ūkis.

Vienas iš pagrindinių būdų, kaip paskatinti pramonę kurti tvaresnius produktus yra ekologinių inovacijų plėtojimas. Tiek produkto, tiek technologinės proceso inovacijos leistų pramonei ir verslams išsaugoti konkurencingumą besikeičiančioje verslo aplinkoje bei sudarytų sąlygas prisidėti prie darnaus vystymosi ir klimato kaitos padarinių mažinimo.

Eko-inovacijų srityje Lietuva (16-a vieta Eko-inovacijų indekse) yra viena iš lyderių Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau vis dar atsiliekame nuo ES vidurkio. Vienas iš rodiklių, kuris paaiškina žemą Lietuvos poziciją yra mažas įmonių, kurios investuoja į inovatyvias „žaliąsias“ technologijas ir produktų ir paslaugų kūrimo procesus, skaičius. Šiuos rodiklius papildo ir aplinkosauginio vertinimo išvados, kuriose nurodoma, jog Lietuva yra ištekliams ir energijai imli šalis ir iki šiol neišnaudoja eko-inovacijų potencialo (ESTEP, 2019 m.).

Remiantis Eurobarometro vykdyta apklausa, 62 proc. apklaustų Lietuvos įmonių net nesidomėjo informacija, skirta padėti verslui sukurti aplinką tausojančius gamybos procesus. Pagrindiniai sunkumai, su kuriais susiduriama diegiant eko-inovacijas, yra: 1) finansavimo trūkumas (26 proc.); 2) administraciniai bei reguliaciniai barjerai (24 proc.); 3) žmogiškųjų išteklių (23 proc.) bei žinių ir įgūdžių trūkumas (20 proc.) (Flash eurobarometer survey, 2017). Apytiksliai apie 16 proc. įmonių nurodė, kad gamybos perorientavimo kaštai yra kliūtis diegiant eko-inovacijas.

Ši situacija atskleidžia, kad vienas iš Europos Komisijos prioritetinių uždavinių yra skatinti tvarų ekonomikos augimą sudarant galimybes pramonei perorientuoti savo gamybos modelį iš linijinio į žiedinį. Lietuvos rodiklis eko-inovacijų indekse bei Eurobarometro įmonių apklausa nurodo, jog Lietuvos ūkio subjektų potencialas nėra įvertintas ir nėra sudarytos sąlygos išnaudoti Žaliojo kurso galimybes.

Tikslas

Suformuoti viešosios politikos instrumentų ir rekomendacijų rinkinį, skirtą sudaryti sąlygas verslui kurti žaliuosius produktus ir diegti švaresnes gamybos technologijas. Taip pat formuoti naratyvą siekiant didinti viešojo sektoriaus ir verslo susipažinimą su žaliojo kurso galimybėmis ir skatinti suinteresuotųjų šalių įsitraukimą.

Projekto failai

Dalyviai

2019/20

Tauras Jonaitis

2019/20

Orestas Strauka

2019/20

Barbora Popova