Ekonominio smurto sprendimų modelis Lietuvai

Problema

Lietuvoje esame padarę daug progreso sprendžiant smurto artimoje aplinkoje problemą bei siekiant atpažinti įvairias smurto formas ir apraiškas. Vis dėlto, ekonominis smurtas išlieka dažnai pražiūrėtu, neatpažintu ir todėl nespręstinu fenomenu.

Kas yra ekonominis smurtas? Ekonominis smurtas – smurto forma, dažnai nutinkanti intymaus partnerio smurto kontekste ir apima esamo/s ar buvusio/s partnerio/ės pinigų, finansų bei daiktų, kuriuos pinigai gali nupirkti, kontrolę. Dažniausiai jis pasireiškia:

• Atsisakymu teikti asmeniui informaciją apie realią turtinę šeimos padėtį;
• Atsisakymu išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju;
• Neleidimu asmeniui dirbti arba darbo pobūdžio ir krūvio kontroliavimu;
• Privertimu pasiimti paskolą, atsisakyti santuokoje užgyvento turto ir pan.
• Uždarbio atimimu iš asmens, šeimos biudžeto kontroliavimu, vienvaldiškai priimamais finansiniais sprendimais.

Nors ekonominio smurto problema yra itin paplitusi Lietuvoje, šią smurto formą atpažįsta mažiau nei 2% Lietuvos gyventojų. Anot užsienio tyrimų, 95% smurto artimoje aplinkoje atvejų pasižymi ir ekonominiu smurtu, o Lietuvoje vykdyti kiekybiniai tyrimai atskleidžia, kad ekonominį smurtą Lietuvoje yra patyrusi kas trečia moteris. Nepaisant šios problemos masto, šiuo metu Lietuvoje neturime ekonominio smurto problemai pritaikyto sprendimo mechanizmo. Ekonominį smurtą gali pasitelkti:

• Buvę ar esami romantiniai partneriai/ės, sutuoktiniai/ės;
• Rūpyba užsiimantys asmenys (angl. caretaker) arba apmokami socialiniai darbuotojai;
• Tėvai, globėjai ar kiti šeimos nariai;
• Suaugę vaikai;
• Kiti žmonės, su kuriais yra gyvenama ar matomasi, tiek namuose, tiek už jų ribų.

Kodėl svarbu spręsti ekonominio smurto problemą?

Ekonominį smurtą svarbu spręsti ne tik dėl to, nes tai yra viena iš smurto artimoje aplinkoje formų, bet ir dėl to, kad finansinė priklausomybė nuo smurtautojo uždaro kelią išeiti iš smurtinių santykių. Taigi, smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimas neįmanomas ignoruojant ekonominę smurtinių santykių dimensiją. Taip pat, ekonominis smurtas sukuria daug ir persidengiančių neigiamų pasekmių aukai:

• Pinigų trūkumas būtiniausioms reikmėms;
• Nuskurdimas, skurdo rizika, būsto praradimas;
•  Ekonominė ir finansinė priklausomybė nuo partnerio;
• Kliūtis išeiti iš smurtinių santykių;
• Apsunkintas būsto, darbo ir būtiniausių paslaugų gavimas;
• Ekonominiai sunkumai, finansinis pažeidžiamumas.

Taigi, aukai tenka išgyventi antrinę viktimizaciją, kuomet ji ne tik patiria smurtą, bet ir patiria jo sukeltas finansines ir ekonomines pasekmes.

Galiausiai, svarbu ieškoti ekonominio smurto sprendimo modelio, nes smurtautojai, siekdami sukelti partnerio/ės ekonominę priklausomybę ar kontroliuoti jo/s finansinę padėtį, dažnai pasitelkia privataus bei viešojo sektoriaus institucijų spragas. Tai reiškia, kad šios institucijos, sudarydamos sąlygas finansiniam išnaudojimui, o kartais – netgi jį fasilituodamos, prisideda prie ekonominio smurto šalyje.

Tikslas

Projekto tikslas – remiantis gerosiomis užsienio praktikomis, Lietuvos situacijos analize bei įtraukiant suinteresuotasias šalis suformuluoti sprendimo modelį, leidžiantį pradėti spręsti ekonominio smurto problemą Lietuvoje, didinti Lietuvos gyventojų sąmoningumą apie ją bei didinti visuomenės nepakantumą visoms smurto formoms.

Projekto failai

Dalyviai

2022/23

Augustė Dudutytė

2022/23

Ramunė Vitartaitė