Efektyvi viešojo sektoriaus atvirų duomenų sistema

Problema

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) teigimu atvirieji viešojo sektoriaus duomenys pirmiausia yra filosofija ir tik tuomet – skirtingų reguliavimų rinkinys, skatinantis skaidrumą, atskaitomybę ir vertės kūrimą, paverčiant viešojo sektoriaus duomenis atvirai prieinamais visiems. Atviri duomenys ne tik didina institucijų skaidrumą ir atskaitomybę, bet taip pat kuria sąlygas į piliečius orientuotų inovatyvių paslaugų vystymui.

Europos Vadovų Taryba teigia, kad skaitmeninimas yra esminė ES atsako į COVID-19 sukeltą ekonomikos krizę dalis. Kiekviena ES šalis turėtų skirti net 20 proc. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP, angl. – RRF) lėšų skaitmeninei pertvarkai. XVIII Vyriausybė numatė skaitmenizaciją kaip vieną iš trijų pagrindinių savo prioritetų, o skaitmeninė transformacija ir atviri duomenys – horizontalūs veiksmų rinkiniai, įtraukti į strateginius Vyriausybės darbus. Nors Lietuva nuo 2012 m. siekia atverti viešojo sektoriaus duomenis ši sritis iki šiol turi daug spragų. Kaip teigiama EGADP „Naujos kartos Lietuva“ plane, šiuo metu 95 valstybės duomenų registrus ir 275 informacines sistemas valdo 134 skirtingi valdytojai, o tvarko 166 pagrindiniai tvarkytojai. ES Duomenų rinkos studijos skaičiavimais, duomenų ekonomika jau dabar sukuria 2,3 % vertės Lietuvoje (2018 m.), o tiesiogiai su atvirais duomenimis susijusių siūlomų darbo vietų dalis rinkoje 2020 m. sudarė vos 0,07 %. Tuo tarpu, manoma, kad tinkamai naudojant atvirus duomenis Lietuvos viešasis sektorius 2020 m. vien sutaupyti turėjo 4 mln. Eur.

2016 m. Valstybinio audito ataskaitoje pateikiamos 17 rekomendacijų viešojo sektoriaus duomenų atvėrimui. Iki šiol 14 iš šių rekomendacijų buvo įgyvendintos (iš kurių 9 – iki 2019 m.). Vis dėlto pagal 2019 m. EBPO OURdata indeksą Lietuva užima 32 vietą iš 32.  Pagal 2020 metų Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksą (DESI) Lietuva užima 14-ąją vietą ES: beveik visuose DESI vertinamuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose Lietuva 2020 m. pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis. Vienintelė išimtis – atviri duomenys. Pagal šį segmentą Lietuva užima 24-ąją vietą. Nacionaliniame pažangos plane numatyta, kad 1 tikslo (Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymosi ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą) 1.6 uždavinio (skatinti valstybės skaitmeninimą) sėkmės rodiklis – iki 2030 m. pasiekta 7 pozicija DESI indekse. Kad tai įvyktų būtina užtikrinti tobulėjimą visuose DESI segmentuose, tačiau ypač – atvirų duomenų. Vienas iš esminių EGADP „Naujos kartos Lietuva“  komponentų yra  „Skaitmeninė transformacija ekonomikos augimui“, kurį sudaro 3 reformos ir 2 investicijos. Antroji reforma – duomenų valdymo efektyvumo užtikrinimas ir atviri duomenys. Reformoje numatytos dvi pagrindinės kryptys: sukurti valstybės duomenų architektūros modelį ir  integruoti informacinius išteklius į nacionalinį duomenų ežerą. Jau įgyvendinti ir planuojami veiksmai daugiausiai yra susiję su skirtingų reguliavimo ir techninio įgyvendinimo nuostatų kūrimu ir įveiklinimu. Visgi techniniai ir reguliaciniai aspektai yra tik viena atvirų valstybės duomenų politikos apibrėžimo dalis.

Šiuo metu Lietuvos viešojo sektoriaus atvirų duomenų potencialas vis dar yra neišplėtotas ir įgyvendinami skirtingi veiksmai neprisideda prie visapusiškai efektyvios sistemos sukūrimo. Siekiant sukurti duomenų architektūros modelį, pirmiausia reikalinga išsami atvirų duomenų politikos analizė ir problemų identifikavimas visuose atvirų duomenų politikos segmentuose, t.y. reikia identifikuoti priežastis, kodėl atvirieji viešojo sektoriaus duomenys dar nėra Lietuvos viešojo sektoriaus filosofija ir modus operandi.

Tikslas

Sukurti Lietuvos atvirų duomenų politikos (sistemos) iššūkių žemėlapį ir viešojo sektoriaus atvirų duomenų sistemos efektyvinimo veiksmų planą.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2020/21

Vytenis Juozas Deimantas

2020/21

Vygantė Mizgerytė