Kurkime modernią Lietuvos ateitį kartu

Registruotis
Grįžti

Aplinkos ministerija

Darnios Lietuvos link: darnaus vystymosi tikslų integravimas į valstybės strateginius dokumentus

2018 m. rugsėjo 6 d. - 2019 m. kovo 8 d.

Problema

Lietuvoje egzistuojančios probleminės sritys įvairialypės, apimančios tiek ekonominius, tiek socialinius ar aplinkosauginius iššūkius: nuo nutukimo kenčia daugiau nei ketvirtadalis gyventojų (26.3%); pajamų nelygybė yra viena aukščiausių ES; moterys atstovės užima vos penktadalį Seimo vietų; o vandens kokybės indeksas krenta. Ir toliau tęsiant dabartines praktikas ir siaurai žvelgiant tik į ekonominę gerovę, kyla rizika dar labiau pabloginti egzistuojančias problemas, taip sukeliant pavojų mus supančiai gamtai, gyvenimo kokybei bei pagrindinių poreikių patenkinimui.

Vienas iš būdų spręsti daugialypes problemas pasaulyje ir Lietuvoje bei pasiekti holistišką augimą yra užtikrinti darnų vystymąsi. Darnus vystymasis tenkina žmonijos reikmes dabar, neapribodamas ateities kartų galimybių tenkinti savąsias (JTO, 1987). Jis remiasi trimis pamatinėmis dimensijomis – ekonomikos augimu, visuomenės gerove bei aplinkos kokybe, užtikrinant subalansuotą visų vystymą, neprioretizuojant nei vienos kitų dviejų sąskaita. Siekdama užtikrinti darnų valstybių vystymąsi, 2015 m. JTO patvirtino 17 Darnaus vystymosi tikslų (toliau DVT), apimančių socialinės aplinkos gerinimo, ekonominio vystymosi, aplinkosaugos, taikos bei bendradarbiavimo sritis. Kiekvienas iš šių tikslų turi atskirą sąrašą uždavinių (iš viso 169), kurių įgyvendinimui matuoti siūlomi įvairūs rodikliai (iš viso 232). Kiekviena iš JTO narių įsipareigojo įgyvendinti DVT, ir visų pirma šį uždavinių ir rodiklių rinkinį lokalizuoti, t. y., pritaikyti prie savo šalies konteksto – atmesti netinkamus, pasirinkti aktualius uždavinius, pakeisti ir išplėsti kitus. Tad lokalizuoti DVT gali būti laikomi patogiu įrankiu leidžiančiu šaliai integruoti visus darnaus vystymosi aspektus į valstybės gyvenimą.

Pagal bendrinį visų tikslų įgyvendinimo indeksą (ang. Global Index Score) šiuo metu Lietuva yra 36-oje vietoje ir smarkiai atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija 16-oje, Latvija 27-oje, Lenkija 32-oje vietose). Nors darnumo sąvoka minima strateginiuose bei vizijiniuose valstybės dokumentuose, matomas konkrečių veiksmų plano, nuoseklumo bei išplėtojimo trūkumas, sąsajų tarp atskirų tikslų pabrėžimas. Išsamus DVT pritaikymas bei įtraukimas į strateginį planavimą būtų pamatas, leidžiantis užtikrinti atsakingą valstybės lėšų paskirstymą bei holistinę pažangą, nepaliekant nieko užnugaryje.

Tikslas

Artimai dirbant su įvairių sričių ekspertais, įtraukti JTO Darnaus vystymosi tikslus ir jų uždavinius į Lietuvos strateginį planavimą (visų pirma, Nacionalinės pažangos programą (2021-2030) bei LR Bendrąjį planą), taip užtikrinant harmoningą ekonomikos, visuomenės ir aplinkos kokybės vystymąsi.

Projekto eiga

2018/10/20

Atlikta bendrinė esamos situacijos apžvalga

2018/11/05

Atlikta bendrinė užsienio gerųjų praktikų analizė

2019/02/05

Suorganizuotas Darnaus vystymosi tikslų lokalizacijos forumas ir pradėtas darnaus vystymosi ekspertų tinklo kūrimas

2019/02/07

Pateikta paskutinioji (14-oji) fokus grupės diskusijos atmintinė

2019/03/08

Darnaus vystymosi tikslų rekomendacijų rinkinys sukurtas ir pateiktas LR Vyriausybės kanceliarijai ir Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijai

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2018/19
Agnė Buraitytė
Agnė Buraitytė
2018/19
Eleonora Lekavičiūtė
Eleonora Lekavičiūtė

Panašūs projektai

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Lietuvos pramonės automatizacijos proveržio skatinimas

„Investuok Lietuvoje“

Įvertinti esamą situaciją Lietuvos pramonėje ir pasiūlyti sprendimus automatizacijos skatinimui.

Dalyviai: Lukas Charitonovas, Rokas Klioštoraitis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Nacionalinis dirbtinio intelekto (DI) priežiūros ir proveržio skatinimo modelis

LR ekonomikos ir inovacijų ministerija

Parengti vientisą reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, kuris padėtų įgyvendinti ES DI reglamento nuostatas ir įgalintų pasinaudoti reglamento atnešamomis galimybėmis Lietuvos proveržiui DI srityje užtikrinti. 

Dalyviai: Benediktas Girdvainis

2024 m. kovo 5 d. - 2024 m. rugsėjo 6 d.

Kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimas: Cyber Campus koncepcija

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras

Sukurti kibernetinio saugumo pilotinio projekto Cyber Campus koncepciją ir jos įgyvendinimo planą. Cyber Campus bus lygiateisiškumo pagrindais organizuota, kibernetinio saugumo ekosistemai skirta platforma, kuria siekiama suburti aktyvią kibernetinio saugumo bendruomenę, sudarytą iš verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovų.

Dalyviai: Dominykas Kugelevičius, Rasa Mončiunskaitė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos pranašumų puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose įvertinimas

VšĮ „Investuok Lietuvoje“

Projekto tikslas – identifikuoti regioninius Lietuvos pranašumus puslaidininkių ir optoelektronikos sektoriuose; pateikti Lietuvos vertės pasiūlymą TUI pritraukimui. 

Dalyviai: Barbora Sharrock, Rokas Klioštoraitis

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Fizinių asmenų galimybės prisidėti prie kultūros finansavimo

LR Kultūros ministerija

Projekto tikslas – išsiaiškinti, kokiais būdais fiziniai asmenys gali prisidėti prie kultūros finansavimo ir kaip tam sukurti palankesnes sąlygas.

Dalyviai: Giedrė Pociūtė, Ieva Mikutavičiūtė

2023 m. rugsėjo 7 d. - 2024 m. kovo 1 d.

Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų plėtros potencialas

LR Susisiekimo ministerija

Projekto tikslas – ištirti Lietuvos susisiekimo sektoriaus inovacijų ekosistemos augimo potencialą ir paruošti rekomendacijas bei pilotinį sprendimą šiam augimui skatinti.

Dalyviai: Viktorija Orlovaitė, Benediktas Girdvainis