Darnios Lietuvos link: darnaus vystymosi tikslų integravimas į valstybės strateginius dokumentus

Problema

Lietuvoje egzistuojančios probleminės sritys įvairialypės, apimančios tiek ekonominius, tiek socialinius ar aplinkosauginius iššūkius: nuo nutukimo kenčia daugiau nei ketvirtadalis gyventojų (26.3%); pajamų nelygybė yra viena aukščiausių ES; moterys atstovės užima vos penktadalį Seimo vietų; o vandens kokybės indeksas krenta. Ir toliau tęsiant dabartines praktikas ir siaurai žvelgiant tik į ekonominę gerovę, kyla rizika dar labiau pabloginti egzistuojančias problemas, taip sukeliant pavojų mus supančiai gamtai, gyvenimo kokybei bei pagrindinių poreikių patenkinimui.

Vienas iš būdų spręsti daugialypes problemas pasaulyje ir Lietuvoje bei pasiekti holistišką augimą yra užtikrinti darnų vystymąsi. Darnus vystymasis tenkina žmonijos reikmes dabar, neapribodamas ateities kartų galimybių tenkinti savąsias (JTO, 1987). Jis remiasi trimis pamatinėmis dimensijomis – ekonomikos augimu, visuomenės gerove bei aplinkos kokybe, užtikrinant subalansuotą visų vystymą, neprioretizuojant nei vienos kitų dviejų sąskaita. Siekdama užtikrinti darnų valstybių vystymąsi, 2015 m. JTO patvirtino 17 Darnaus vystymosi tikslų (toliau DVT), apimančių socialinės aplinkos gerinimo, ekonominio vystymosi, aplinkosaugos, taikos bei bendradarbiavimo sritis. Kiekvienas iš šių tikslų turi atskirą sąrašą uždavinių (iš viso 169), kurių įgyvendinimui matuoti siūlomi įvairūs rodikliai (iš viso 232). Kiekviena iš JTO narių įsipareigojo įgyvendinti DVT, ir visų pirma šį uždavinių ir rodiklių rinkinį lokalizuoti, t. y., pritaikyti prie savo šalies konteksto – atmesti netinkamus, pasirinkti aktualius uždavinius, pakeisti ir išplėsti kitus. Tad lokalizuoti DVT gali būti laikomi patogiu įrankiu leidžiančiu šaliai integruoti visus darnaus vystymosi aspektus į valstybės gyvenimą.

Pagal bendrinį visų tikslų įgyvendinimo indeksą (ang. Global Index Score) šiuo metu Lietuva yra 36-oje vietoje ir smarkiai atsilieka nuo kaimyninių šalių (Estija 16-oje, Latvija 27-oje, Lenkija 32-oje vietose). Nors darnumo sąvoka minima strateginiuose bei vizijiniuose valstybės dokumentuose, matomas konkrečių veiksmų plano, nuoseklumo bei išplėtojimo trūkumas, sąsajų tarp atskirų tikslų pabrėžimas. Išsamus DVT pritaikymas bei įtraukimas į strateginį planavimą būtų pamatas, leidžiantis užtikrinti atsakingą valstybės lėšų paskirstymą bei holistinę pažangą, nepaliekant nieko užnugaryje.

Tikslas

Artimai dirbant su įvairių sričių ekspertais, įtraukti JTO Darnaus vystymosi tikslus ir jų uždavinius į Lietuvos strateginį planavimą (visų pirma, Nacionalinės pažangos programą (2021-2030) bei LR Bendrąjį planą), taip užtikrinant harmoningą ekonomikos, visuomenės ir aplinkos kokybės vystymąsi.

Projekto failai

Rezultatas

Dalyviai

2018/19

Agnė Buraitytė

2018/19

Eleonora Lekavičiūtė