Turizmas yra vienas iš tiesiausių kelių kurti norimą valstybės identitetą. Nusprendęs savo akimis pamatyti Lietuvą, užsienio turistas valstybei suteikia progą formuoti savo įvaizdį be tarpininkų ir filtrų, o prisiliesti prie jo tiesiogiai. Palyginus su 2015-aisiais, pernai metais priėmėme 127% daugiau turistų iš Ukrainos, 121% daugiau iš Kinijos ir 92% iš Izraelio.

Tačiau užsienio turistų patirtis Lietuvoje prasideda gerokai anksčiau nei jie išsilaipina tarptautiniame Vilniaus oro uoste ar traukinių stotyje. Pirmasis įspūdis apie Lietuvos turizmo išteklius daugeliui yra kuriamas internetinės paieškos metu ir badymu suplanuoti kelionę. Deja, šiuo metu informacija apie Lietuvos turizmo išteklius į internetines svetaines ir mobilias programėles nugula fragmentuotai ir be aiškios sistemos. Įrankių gausa Lietuvių kalba taip pat negelbėja užsienio turistui, kuriam galimai yra reikalinga detalesnė informacija. Jiems belieka savo kelionę komplektuoti iš skirtingų šaltinių ir ją papildyti idėjomis iš socialinių tinklų.

Nacionalinės viešosios paslaugos trūkumas užsienio ir vietiniam turistui ne tik apsunkina kelionių planavimą ir informacijos sklaidą, tačiau taip pat daro įtaką ir vieningam Lietuvos įvaizdžio kūrimui. Šiuo metu, tokios platformos kūrimas pirmiausia yra sudėtingas todėl, kad nėra išanalizuota kokia ir kaip pateikiama informacija keliautojui yra aktualiausia ir būtų prieinama patogiausiai. Taip pat, kaip tokia informacija turėtų suplaukti į nacionalinę bazę ir nugulti galutiniam vartotojui skirtoje viešojoje paslaugoje, mat duomenis apie turizmo išteklius Lietuvoje kaupia skirtingos savivaldybėms bei ministerijoms pavaldžios institucijos.

Norėdami tinkamiausiai ir patraukliausiai pozicionuoti Lietuvos turizmo galimybes, pirmiausia turime užtikrinti sklandų ir maksimaliai automatizuotą apsikeitimą informacija tarp institucijų ir suprasti į ką vartotojas kreipia dėmesį besirinkdamas tolimesnę valstybę kelionėms ir kokios informacijos ieško jau atvykęs.