Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
2020/09/07 - 2021/03/05
Problema
Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija (EBPO 2019) konstatuoja, jog iki 2030 metų daugiau nei 1 milijardas žmonių turės persikvalifikuoti bei įgyti naujų įgūdžių tam, jog išliktų kompetentingi darbo rinkoje. Pasaulio Ekonomikos Forumo (WEF) teigimu iki 2022m. 42 proc. darbuotojų bazinių įgūdžių naudojamų šiandieną taip pat pasikeis. Ateityje atsiras naujos tarpdisciplininės profesijos tokios kaip astro-geologai, kvantinių kompiuterių programuotojai, kibernetinės saugos specialistai ar biomimikrijos inžinieriai. Šie ateities darbai pareikalaus ne vien tik techninių įgūdžių ar tarpdisciplininių žinių – EPBO (2019) teigia, jog darbdaviai ir toliau ieškos žmonių kurie geba kūrybingai spręsti problemas, moka dirbti komandoje, bei pažaboti neapibrėžtumą ir nežinomybę.
Nesugebėjimas persiorientuoti į tinkamų įgūdžių parengimą gali kainuoti labai brangiai; Accenture kompanijos tyrimas paskaičiavo, kad per ateinantį dešimtmetį pasaulio ekonomika gali prarasti iki 11,5 trilijonų dolerių jeigu švietimo sistemos nesugebės tinkamai persiorientuoti į ugdymą, suteikiantį reikalingus bei paklausius įgūdžius. Tam, kad išvengtume didelių nuostolių, reikalinga švietimo sistema ugdanti aktualias kompetencijas, kuri taip pat sudarytų sąlygas mokiniams atrasti individualią mokymosi prasmę per jiems asmeniškai aktualų ugdymosi procesą.
Lietuvos Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ akcentuojama, kad šaliai reikalingi žmonės, kurie yra išsilavinę, besidomintys mokslu ir naujovėmis, lengvai perprantantys ir naudojantys naujas technologijas, mokantys užsienio kalbų, puoselėjantys mokymosi visą gyvenimą principus. Tačiau Valstybės švietimo 2013-2022 metų strategijoje taip pat konstatuojama, kad dabartinėje švietimo programoje vien formaliuoju ugdymo turiniu nesuteikiama pakankamai galimybių socialinės integracijos, konkurencingumo, pilietiškumo ir asmeninio tobulėjimo raiškai. “Geros mokyklos koncepcijoje” rašoma, kad mokykloje turėtų būti: “Skatinama mokinių saviraiška, aktyvus dalyvavimas neformaliajame ugdyme, įvairiuose projektuose ir teminiuose renginiuose, kurių metu lavinami mokinių mąstymo, kūrybiškumo, lyderystės ir kiti gebėjimai, elgesio, bendravimo, bendradarbiavimo įgūdžiai.” Todėl greta formaliojo švietimo vis reikšmingesni tampa įgūdžiai bei žinios įgytos per darbo patirtį, neformalųjį ugdymą įvairiuose būreliuose, seminaruose ar atliekant savanorišką visuomenei naudingą veiklą.
Pagal siūlomą 4K modelį mokiniai keltų jiems asmeniškai prasmingus ugdymosi tikslus, dalyvautų neformaliose veiklose ir reflektuotų apie jų prasmę mokykloje bei už jos ribų. Pagal dabartinę pilietinės-socialinės veiklos ataskaitą (2020) tik 16 proc. mokinių vienaip ar kitaip reflektuoja apie atliktas veiklas (rašo atliktos veiklos įsivertinimą arba refleksiją; veda kompetencijų dienoraštį). Kertinis 4K modelio aspektas būtent ir yra skirti daugiau dėmesio veiklos apmąstymo procesui, sukuriant veiksmingas refleksijos formas, kurios padėtų mokiniui įsivertinti atliktos veiklos naudą savo asmeniniam ugdymosi procesui bei bendruomenei.
Tikslas
Sėkmingas 4K modelio (“aš kuriu, aš keičiuosi, aš kitiems, aš su kitais”) piloto startas, paruošiant reikiamą medžiagą bei įrankius mokykloms, mokytojams bei mokiniams.
D.U.K.
Bendrieji
- Kas yra 4K?
4K modelis yra ugdymo dalis, kuri padės mokiniams prasmingai dalyvauti ir tobulėti įvairiose veiklose, atrasti juos dominančius būdus išreikšti save; 4K modelis pakeis dabar egzistuojančias socialines-pilietines valandas. Šis modelis susideda iš trijų kertinių dalių. Pirmiausia, mokinys išsirenka veiklas, kurios jį domina ir išsikelia tikslus, kurių norėtų pasiekti savo pasirinktoje veikloje. Antra, mokinys vykdo savo plane nusimatytas veiklas ir renka įrodymus savo kompetencijų aplanke. Trečia, po tam tikro laikotarpio mokinys įsivertina, ar pavyko pasiekti išsikeltus tikslus, kokios pamokos buvo išmoktos ir kaip būtų galima tobulėti pasirinktoje veikloje ateityje.
- Kas pasikeis su 4K modeliu?
4K modelis skatins mokinius atsakingiau pažvelgti į veiklas, į kurias jie yra įsitraukę. Pavyzdžiui, mokiniui užsiimant lengvąja atletika ir norint pagerinti savo rezultatus, pagal 4K modelį jis turėtų išsikelti konkrečius, pasiekiamus tikslus, pavyzdžiui, pagerinti savo bėgimo laiką 7-iomis sekundėmis, susidaryti veiksmų planą, kaip to sieks ir galiausiai po kiek laiko įsivertinti, ar pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą. Šis modelis skatins mokinius reflektuoti apie savo pažangą, ugdys jų gebėjimą keltis tikslus ir tikslingai tobulėti.
- Kodėl 4K pavadinimas? Ar tos keturios K raidės kažką reiškia?
Taip, mokinys stengiasi realizuoti save keturiose skirtingose srityse:
– Aš kuriu;
– Aš keičiu (-uosi);
– Aš kitiems;
– Aš su kitais.
Per vienus mokslo metus mokiniui priklauso atlikti bent 60 valandų 4K veiklų, skiriant kiekvienai iš čia paminėtų keturių sričių bent po 10 valandų. Nors 60 valandų gali atrodyti daug, tačiau tai atitinka maždaug po 2 valandas kiekvieną mokslo metų savaitę. Žinoma, savaitinį valandų skaičių renkasi pats mokinys – galbūt vieną savaitę skirs 7 valandas savanorystei ir 6 valandas sporto renginiui, o kita savaitė bus ramesnė ir mažiau užimta, kuomet tik porą valandų skirs robotikos užsiėmimams. Siūlytume koncentruotis ne į reikalingų valandų skaičių, o pirmiausia verčiau apmąstyti, kokias veiklas ir būrelius mokinys lanko jau dabar. O galbūt jis turi minčių, ką norėtų išbandyti pirmą kartą. Šio modelio tikslas yra ne užkrauti didesnį krūvį mokiniams, o verčiau padėti jiems atrasti gilesnę prasmę jau vykdomose veiklose bei paskatinti išbandyti naujas.
- Kodėl atsirado 4K?
Dabar egzistuojančios socialinės-pilietinės valandos buvo gera idėja, tačiau dažnai per siaurai apibrėždavo, kokios veiklos galėtų būti įskaitytos, o kurios ne. Jau dabar daug vaikų dalyvauja juos dominančiose bei aktualiose veiklose. 4K modeliu siekiama, jog popamokinė veikla būtų labiau vertinama kaip užsienio universitetuose, kurie priima mokinius ne tik pagal jų pažymius, bet taip pat įvertindami motyvaciją bei kitas aktualias kompetencijas, įgytas neformaliuoju būdu už mokyklos ribų ar mokantis per savanorystę. Tikimės, jog 4K taps visų prasmingų veiklų, kuriose dalyvauja mokiniai, įrodymu.
Mokiniams
- Ką daryti, jeigu aš nenoriu nieko veikti po pamokų?
Kiekvienas žmogus turi interesų, kuriais domėtųsi, net jeigu mokykla ir neegzistuotų. Galbūt tau patinka žaisti kompiuterinius žaidimus ir nori patekti į profesionalią e. sporto komandą? Gal mėgsti važinėtis dviračiu? O galbūt norėtum išbandyti sporto šaką, kuri nėra populiari tarp tavo draugų? 4K modelis skatina tave išbandyti naujas, tave dominančias veiklas. Jos nebūtinai turi būti organizuotos neformaliuose būreliuose – galbūt norėtum surengti savo kaimynystės futbolo turnyrą, kuriame dalyvautų šeimų komandos. Visos tavo idėjos gali potencialiai būti 4K dalimi, juk šio modelio esmė yra ugdyti tavo kompetencijas tose srityse, kurios yra įdomios tau pačiam.
- Kiek laiko reikės skirti šitam reikalui? Ar 4K veiklas reikia daryti kas dieną? Kas savaitę?
4K veikloms per vienus mokslo metus turėtų būti skirta ne mažiau 60 valandų. Tai gali skambėti kaip labai didelis skaičius, tačiau, padalinus jį iš savaičių skaičiaus per mokslo metus (apie 37 sav.), išeina, jog 4K veiklos užtenka skirti apie 2 valandas per savaitę. Galbūt jau šiandien veiki kažką, kas galėtų būti įskaitoma kaip 4K veikla. O galbūt norėtum verčiau organizuoti vieną didelį projektą, nei daryti kažką po 2 valandas kiekvieną savaitę? Galbūt turi idėją suorganizuoti vaikų–tėvų krepšinio turnyrą savo mokykloje, kurio metu rinktumėte lėšas vietos bendruomenės lauko krepšinio aikštelės renovacijai. Planuodamas šį renginį turbūt skirtum nemažai laiko komunikacijai su mokyklos bendruomene, tėveliais, dalindamasis naujienomis per socialinius tinklus, susitikdamas su vietos bendruomenės atstovais ir pan. Visos šios veiklos būtų 4K dalis, tiesiog nepamiršk dokumentuoti savo patirtis, jausmus, iššūkius bei išmoktas pamokas. Galbūt šiam renginiui organizuoti per vieną mėnesį reikės daugiau nei 30 valandų Tavo laiko, todėl kitoms 4K veikloms kitais mėnesiais galėsi skirti šiek tiek mažiau laiko. Svarbu nepamiršti tiksliai susiplanuoti savo veiklas.
- Aš jau lankau krepšinio būrelį ir dalyvauju skautų veikloje – ar man dabar reikės susirasti naujas veiklas?
Ne, jeigu veiklos, kuriose jau dalyvauji, tau yra prasmingos ir įdomios, jauti, jog jose gali tobulėti ir toliau – tęsk jas. Pagal 4K modelį Tau tik reikės išsikelti naujus tikslus, kurių sieksi savo vykdomose veiklose. Pavyzdžiui, galbūt jau kelerius metus lankai krepšinio būrelį ir nori tai tęsti – šaunu. Pagal 4K tvarką tau reikės išsikelti naują tikslą, pavyzdžiui, pagerinti savo baudų metimo taiklumą oficialiose varžybose iki 73 %. Susidarysi veiksmų planą, kaip to pasiekti – pavyzdžiui, atlikti po 50 papildomų metimų po treniruotės, studijuoti įvairias metimo technikas ir pan. Tad 4K modelis skatins konkretesnį ir tikslingesnį tavo tobulėjimą pasirinktoje veikloje.
- Kokios veiklos įskaitomos kaip 4K?
Teoriškai bet kokia tavo po pamokų vykdoma veikla galėtų būti įskaitoma, jeigu ją vykdai tikslingai, gali išsikelti konkrečius ir pasiekiamus tikslus, susikurti veiksmų planą ir realizuoti save komandinėse, kūrybinėse, pilietinėse ar savanoriškose veiklose. Šios veiklos nebūtinai turi būti organizuojamos popamokiniuose būreliuose. Gali būti, jog mėgsti groti gitara ir norėtum sukurti muzikos grupę su pora draugų -– visi kartu išsikeliate tikslą išmokti 5 kūrinius per ateinančius tris mėnesius bei surengti trumpą pasirodymą mokyklos Žiemos šventėje. Jūsų praleistas laikas repetuojant, darant plakatus galėtų būti įskaitomas kaip netgi kelios 4K sritys. Pavyzdžiui, 12 valandų praleistų repetuojant kūrinius kartu galėtų būti įskaitoma arba kaip „aš kuriu“ arba kaip „aš su kitais“ sritis (skaičiuojant valandas svarbu pasirinkti vieną). Viskas priklauso nuo tavo paties refleksijos – ar repetuojant buvo daugiau kūrybinio aspekto („aš kuriu“), o galbūt vis dėlto galvodamas apie savo patirtis su grupes nariais daugiau išmokai apie tai, kaip reaguoti į kritiką ir kitų pastabas („aš su kitais). Taip pat šias valandas galima išskaidyti po kelias 4K modelio sritis, pavyzdžiui, 5 valandos „aš su kitais“, nes jų metu dirbai komandoje, 2 valandos „aš keičiuosi“, nes mokeisi naujos grojimo technikos, o likusias 5 valandas praktikavaisi groti naujus kūrinius ir dirbai ties plakatų kūrimu ir tai gali priskirti „aš kuriu“. Taigi, įvairios tavo paties iniciatyvos taip pat gali būti įskaitomos kaip 4K dalis.
- Kokios veiklos negali būti įskaitytos kaip 4K?
Veiklos, kurios galėtų būti įskaitomos kaip 4K dalis, gali būti įvairios: nuo mokymosi daryti naujus valgius namie iki dalyvavimo Lietuvos lengvosios atletikos čempionate, tačiau šios veiklos turi būti tikslingos, su aiškiai išsikeltais tikslais, vykdomos nuosekliai, įsivertinant ir reflektuojant apie savo pažangą. Kai kurios veiklos, tokios kaip vien tik pjaustyti pomidorus šeimos vakarienei ar padėti savo seneliams apsipirkti, negalėtų būti įskaitomos kaip 4K dalis – šiais veiklas ir taip turėtum atlikti pats.
- Ką daryti, jeigu viena veikla persipina keliose 4K srityse?
Gali būti, jog tam tikra tavo pasirinkta veikla neapsiriboja tik viena 4K sritimi. Galbūt su bendraklasiais sugalvojote rengti švietimo akciją savo bendruomenėje, skatindami žmones gyventi tvariau, naudojant mažiau išteklių. Pirmiausia padarote mokslinę apžvalgą, kokie individualūs veiksmai turi didžiausią įtaką mažinant mūsų indėlį į klimato kaitą, tada galvojate apie galimas švietimo strategijas – galbūt norite sukurti trumpą filmuką ar dar kitaip pateikti šią informaciją. Tokia švietėjiška veikla galėtų apimti daugiau nei vieną 4K sritį – juk pirmiausia dirbate komandoje („aš su kitais“), tada organizuojate pilietinę akciją („aš kitiems“), mokotės naujų dalykų („aš keičiu (-iuosi)“), ir galiausiai galvojate apie patraukliausius būdus pateikti šią svarbią informaciją („aš kuriu“).
Svarbu, kad skaičiuodami 4K veiklų valandas neįskaitytumėte tos pačios veiklos kaip skirtingų valandų. Jeigu per pusmetį praleidote 10 valandų savanoriaudami senelių namuose, negalite įskaityti 10 valandų ir „aš kitiems“ sričiai ir dar 10 valandų „aš keičiu (-iuosi)“ sričiai, tačiau galite įskaityti 5 valandas kaip „aš kitiems“ sričiai ir kitas 6 valandas kaip „aš keičiu (-iuosi)“ sritį.
- Kas nutiks socialinėms-pilietinėms valandoms?
Mokyklose, kurios dalyvaus 4K modelio bandomojoje programoje, 4K modelis pakeis socialines- pilietines valandas. Tai reiškia, jog mokiniams nebereikės rūpintis, kokiomis veiklomis galėtų užpildyti tas 10 valandų per metus. Verčiau tos 10 valandų bus skirtos ugdomiesiems pokalbiams su 4K koordinatoriumi mokykloje, planuojant savo veiklas, keliant asmeninius tikslus, ir laikui, kurį mokinys praleis reflektuodamas apie savo patirtis 4K veiklose.
- Ar galima 4K veiklas vykdyti vasarą ar per kitas atostogas?
Taip, 4K veiklos gali būti vykdomos bet kuriuo metu. Per vienus mokslo metus joms turi būti skirta ne mažiau 60 valandų, kurios pradėtų skaičiuotis kiekvienų metų rugsėjo mėnesį. Gali būti, jog vasaros atostogų metu veiksi kažką prasmingo, pavyzdžiui, dalyvausi skautų žygyje, kuris truks kelias dienas. Šio žygio metu tau reikės kaupti veiklos įrodymus, pavyzdžiui, žygio nuotraukas, dienoraščio įrašus, žemėlapius ir pan. Būtų naudinga, jog grįžęs iš žygio atrastum laiko apmąstyti savo patirtį, reflektuodamas įsivardintum išmoktas pamokas. Galbūt norėtum padaryti trumpą filmuką apie patirtį, juo pasidalinti su kitais žygio dalyviais. Visai tai galėtų būti įskaityta vienai ar kelioms iš 4K sričių.
- Ar turiu būtinai vykdyti šias veiklas būreliuose, ar galiu inicijuoti ir jas pats?
4K veiklos nebūtinai turėtų būti atliekamos būreliuose ar kituose klubuose. Kai kurios prasmingiausios iniciatyvos gali būti tavo sugalvotos. Pavyzdžiui, norėtum išmokti groti lūpine armonikėle, tačiau tokio instrumento pamokos nėra siūlomos tavo mokykloje. Galbūt tokios pamokos egzistuoja YouTube platformoje? Mokytis groti instrumentu galėtum ir taip. O galbūt radai interneto svetainę, kur žmonės siūlo įvairių instrumentų pamokas nemokamai nuotoliniu būdu? Gali mokytis ir taip. Svarbiausia, išsikelti konkrečius pamatuojamus tikslus, kurių norėtum pasiekti šitoje veikloje. Pavyzdžiui, išmokti 10 skirtingų akordų bei dvi kantri stiliaus dainas per ateinančias tris savaites. Pradėjęs mokytis, kaupk savo užsiėmimų įrodymus. Galbūt tai tavo garso įrašai ar įrašytos pamokos nuotoliniu būdu. Reflektuok savo pažangą ir tai, kas tau padeda, o ką galėtum daryti kitaip.
- Kas yra kompetencijų aplankas? Kam jis reikalingas?
Kompetencijų aplankas yra fizinė arba virtuali vieta, kur kaupsi savo 4K veiklų įrodymus. Pavyzdžiui, tau rūpi klimato kaitos klausimas ir su pora bendraklasių sugalvojote dalyvauti „Fridays for Future“ akcijoje. Pirmiausia, mokykloje iškabinote pačių padarytus plakatus, kviečiančius ir kitus dalyvauti šioje pilietinėje akcijoje ateinantį penktadienį. Su keletu draugų taip pat išleidote trumpą leidinį pavadinimu „Kodėl klimato kaita turėtų rūpėti, kai tau tik 14 metų?“, pasidalijote šiuo leidiniu su mokyklos nariais, patalpinote jį į mokyklos puslapį. Galiausiai su 15-a kitų mokinių dalyvavote „Fridays for Future“ akcijoje. Kokie galėtų būti šių veiklų įrodymai, kuriuos dėtum į savo kompetencijų aplanką? Tai galėtų būti jūsų padaryto plakato kopija ar nuotrauka, išleistas leidinys ar renginio metu padarytos nuotraukos. Šiuos dalykus galėtum kaupti ir virtualiai, talpindamas juos į OneDrive ar Google Drive platformą – galbūt tavo mokykla jau turės būdą kaupti šiuos įrodymus virtualiai, paklausk savo 4K koordinatoriaus.
- Ar refleksija reiškia, jog turiu aprašyti kiekvieną treniruotę, kurioje dalyvavau?
Ne, refleksija pirmiausia turi būti naudinga tau pačiam. Jeigu jauti, jog treniruotėje neįvyko nieko pernelyg reikšmingo, neturi apie tai grįžęs namo rašyti ir samprotauti. Tačiau vieną dieną treniruotėje pajautei, jog komandoje tvyro šiokia tokia įtampa, galbūt dėl paskutinio jūsų pralaimėjimo kito miesto komandai. Grįžęs namo jauti, jog reikėtų kažką pakeisti, kad komanda ir vėl jaustųsi gerai besitreniruodama kartu. Atsisėdai aprašyti, kokius veiksmus būtų galima padaryti tam, jog komanda jaustų didesnį tarpusavio ryšį. Sugalvojai, jog savaitgalį galėtum surengti kompiuterinių žaidimų vakarą, kai visi susijungsite pažaisti Fortnite. Visi šie apmąstymai, apie komandos gerovę bei tarpusavio bendravimą jau yra gera refleksija. Kiekvienam tas momentas, kuris yra vertas refleksijos, bus skirtingas – galbūt vienam labiau įstrigs emocijos dalyvaujant tarpmiestiniame turnyre, o kitam įsimins komandos kelionė atgal namo ir taip apie, apie ką diskutavote autobuse važiuodami atgal.
Kiti momentai, kurie gali būti verti skirti laiko refleksijai:
- išmoktas naujas įgūdis;
- pasiektas išsikeltas tikslas;
- susidurta su nemaloniomis emocijomis (pvz., treneris neleido žaisti varžybose, dėl to buvau piktas);
- pajaučiau, jog mano praktika tam tikroje veikloje atnešė rezultatų;
- atsiskleidė mano lyderystė.
4K Koordinatoriams
- Kokios savybės yra svarbios 4K koordinatoriui?
Koordinatorius turėtų suprasti formuojamojo vertinimo principus, gebėti kurti ryšį su visais mokiniais. 4K modelis suteikia galimybę mokiniams išbandyti įvairias veiklas ir priimti naujus iššūkius, todėl labai svarbu padėti jiems suprasti savo ugdymosi procesą, identifikuoti svarbius momentus bei padėti įsivertinti asmeninį progresą patiems. 4K koordinatorius taip pat turėtų mokėti įvertinti skirtingų mokinių lūkesčius ir gebėti jiems pasiūlyti juos galimai dominančias veiklas, jeigu yra būtinybė. 4K koordinatorius taip pat turėtų puoselėti ir bendradarbiauti su plačiu socialinių partnerių tinklu, pavyzdžiui, savanorystės organizacijomis, bibliotekomis, muziejais, NVO ir kitais.
- Kas skiria 4K koordinatorių kiekvienoje mokykloje?
Kiekviena mokykla turėtų identifikuoti vieną ar kelis mokyklos darbuotojus, kurie galėtų užimti 4K koordinatoriaus vaidmenį. 4K koordinatorius būtų atsakingas užtikrinant, jog kiekvienas vaikas išsikėlė adekvačius ir pasiekiamus tikslus savo pasirinktose veiklose, rado organizacijas, būrelius ar kitus būdus vykdyti pasirinktas veiklas ir prirekus koordinatorius galėtų padėti mokiniui vykdyti refleksiją apie procese išmoktas pamokas.
- Ar mokykloje gali būti tik vienas 4K koordinatorius?
4K koordinatorių skaičius skirtingose mokyklose gali skirtis – tai priklausytų nuo mokinių skaičiaus mokykloje. Kiekvienam 4K koordinatorius būtų priskirtas tam tikras mokinių skaičius, kuriuos jis / ji turėtų kuruoti, padedant keltis asmeninius ugdymosi tikslus, įsivertinant pažangą bei įskaitant, jog 4K veiklos buvo atliktos sąžiningai.
- Kokios yra 4K koordinatoriaus pagrindinės atsakomybės?
4K koordinatorius turėtų padėti mokiniams su(si)rasti juos dominančias veiklas, padėti išsikelti realius tikslus, reflektuoti pažangą bei įvertinti, ar mokiniai įvykdė 4K reikalavimus (surinko numatytą skaičių valandų, vykdė refleksijas ir t. t.). 4K koordinatorius turėtų susitikti su mokiniais bent du kartus per mokslo metus. Koordinatorius turėtų taip pat plėsti mokyklos socialinių partnerių tinklą, kuriems padedant mokiniai galėtų įgyvendinti norimas 4K veiklas. Pavyzdžiui, mokiniui norint savanoriauti, koordinatorius turėtų gebėti pateikti sąrašą organizacijų, kuriose mokinys galėtų atrasti savanorystės galimybes.
- Ko siekia 4K koordinatorius? Kokias vertinimo kriterijais jis / ji remtųsi?
4K koordinatorius siekia, jog kiekvienas mokinys atrastų juos dominančią bei aktualią veiklą, kurioje jie galėtų visapusiškai tobulėti. Koordinatorius taip pat padeda mokiniams tobulinti savo įgūdį įsivertinti pažangą ir reflektuoti apie išmoktus dalykus. Prireikus koordinatorius turėtų padėti mokiniams atlikti refleksiją, paaiškinti jos naudas.
4K koordinatorius remiasi kriterijais, plačiau aprašytais „4K koordinatoriaus vadove“
Socialiniams partneriams, NVŠ būrelių vadovams, NVO ir kitiems
- Koks mano vaidmuo 4K modelyje?
Šioje 4K modelio kelionėje mokiniui padeda du pagrindiniai žmonės. Pirmiausia, kiekvienoje mokykloje bus 4K koordinatorius, kuris padės mokiniams keltis konkrečius tikslus bei prireikus siūlys veiklas, kuriose jie galėtų save realizuoti. Vaikams išsikėlus konkrečius tikslus, jie atkeliaus (galbūt) į Jūsų būrelį, kur susipažins su Jumis – 4K mentoriumi. Pirmiausia, Jūs, kaip 4K mentorius, turėtumėte žinoti, jog vaikai nori pasiekti konkrečius tikslus jūsų vykdomoje veikloje. Būtų pravartu turėti trumpą pokalbį su kiekvienu mokiniu aptariant jo išsikeltus tikslus – šioje stadijoje jūs galėtumėte padėti mokiniui įsivertinti, ar išsikelti tikslai tikrai yra pasiekiami, galbūt susidaryti bendrą veiksmų planą, kaip to bus siekiama. Taip pat būtų naudinga, jei veiklų metu Jūs teiktumėte vaikams grįžtamąjį ryšį, kaip jiems sekasi siekti užsibrėžtų tikslų.
- Kas gali tapti 4K socialiniais partneriais? Ką tai reiškia?
4K socialiniais partneriais gali tapti bibliotekos, muziejai, gamtos mokslų centrai ir dauguma kitų organizacijų, kurios galėtų pasiūlyti galimybę praplėsti ugdymo procesą už mokyklos ribų. Sėkmingai įgyvendinus ir pritaikius šį modelį atsirastų daugiau galimybių įtraukti mokinius į socialinių partnerių organizuojamas veiklas.
- Noriu, jog į mano organizuojamas veiklas ateitų daugiau vaikų, ar 4K galėtų padėti?
4K modelis įveiklins daugiau mokinių ir per neformalias veiklas suteiks galimybę geriau pažinti save. Jūs, kaip neformalaus ugdymo paslaugų teikėjas, galėtumėte vadovautis 4K principais, taip supaprastinant mokyklų koordinatorių bendradarbiavimą su Jumis, taip pat tokiu būdu mokiniams būtų paprasčiau įsilieti į Jūsų kuruojamą veiklą.
- Su kuo man kontaktuoti norint, jog mano organizacija būtų įtraukta kaip 4K modelio partneris?
Atsakingas asmuo gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, tad, pirmiausia, reikėtų susisiekti su savo savivaldybės švietimo skyriumi.
- Ar 4K daro įtaka NVŠ krepšelio paskirstymui?
4K modelis tiesiogiai nedaro įtakos NVŠ krepšelio paskirstymui.
- Kokios yra 4K modelio sąsajos su neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) programomis (tikslinio finansavimo, savivaldybių ir privačių teikėjų vykdomomis)? Ar bus siekiama vaikams, dalyvaujantiems NVŠ programose, pagal 4K modelį kelti naujus tikslus ir ugdytis naujas kompetencijas ar tiesiog įskaitomos NVŠ programose įgytos kompetencijos, apsiribojant planavimu ir refleksija?
4K modelio sąsajos su neformaliojo švietimo programomis yra apibrėžtos 4K modelio Aprašo 2.1, 6.2, 11 punktuose. Vadovaujantis šiais ir kitais punktais, 4K modelis įgyvendinamas susiejant, aktualizuojant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų tikslus ir bendrųjų programų nuostatas su neformaliojo vaikų švietimo, savišvietos veiklomis, mokymosi formomis, metodais, veiklos būdais, priemonėmis. Tikimės, kad dalyvavimas 4K modelio veiklose skatins mokinius rinktis daugiau ir įvairesnių neformaliojo vaikų švietimo programų ir veiklų, kuriose mokiniai sąmoningai pagal 4K modelį keltų savo tikslą, planuotų sau tinkamas 4K modelio veiklas ir jų atlikimo būdus, padėtų įskaityti jas pagal aiškią struktūrą.
- Koks numatomas 4K modelio įgyvendinimo mechanizmas? Kokios finansinės ir kitos priemonės numatytos nevalstybiniams švietimo paslaugų teikėjams sudaryti tinkamas sąlygas mokiniams vykdyti praktines veiklas? Kaip bus įvairūs teikėjai informuojami apie 4K modelio įgyvendinimą ir kaip bus užtikrinamas jų į(si)traukimas ypač atokesnėse vietovėse ir mažose mokyklose?
Bandomuoju laikotarpiu (2021 metais) 4K modelį išbandys konkurso metu atrinktose savivaldybėse projekte pasirinkusios dalyvauti mokyklos. 2020–2021 ir 2021–2022 mokslo metais mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir dalyvaus 4K modelio veiklose, 4K bus įskaitoma kaip socialinė-pilietinė veikla.
4K modelį bandymo metu numatoma finansuoti DNR plano lėšomis. Lėšas gaus konkurso būdu atrinktos savivaldybės, jas savivaldybės galės skirti 4K modeliui įgyvendinti pagal savo poreikius. Atskiros lėšos nevalstybiniams švietimo paslaugų teikėjams nenumatomos. Patvirtinus konkurso sąlygas bus organizuojami pristatymai savivaldybėse, siekiant supažindinti su dalyvavimo bandomajame projekte sąlygomis. Taip pat bus numatyti kriterijai dėl atokesnių vietovių įtraukimo į dalyvavimą išbandyme. Savivaldybės, siekiančios dalyvauti 4K, galės pasirinkti, kaip įgyvendinti 4K modelį pagal Aprašą ir konkurso sąlygas.
- Rengiant 4K veiklose ugdomų kompetencijų ir jų vertinimo aprašus, siūloma neapsiriboti bendrojo ugdymo bendrosiomis kompetencijomis, o aprašams rengti sudaryti darbo grupę, įtraukiant visų suinteresuotų šalių atstovus.
4K modelis yra bendrojo ugdymo programų – pradinio, pagrindinio, vidurio – dalis, todėl įgyvendinant rekomenduojama vadovautis ir vertinimą pagrįsti šias programas atitinkamų Kompetencijų ir vaiko raidos aprašais.
- Ar įgyvendinant bandomąjį 4K modelio projektą bus kuriama neformaliuoju būdų įgytų kompetencijų pripažinimo sistema? Ar numatoma 4K veiklose įgytų kompetencijų pripažinimo sistemą naudoti ir NVŠ programose?
Bandymų metu neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos bus vertinamos pagal bendrąsias kompetencijas, o veiklų įrodymai bei refleksijos bus kaupiamos kompetencijų aplanke. NVŠ programos tokią sistemą galėtų naudoti savanoriškais pagrindais ar pasiekus sutarimą projekte dalyvaujančios savivaldybės švietimo bendruomenėje.
Metodinė medžiaga
Projekto failai
- Analizė apie kompetencijų ugdymą XXI amžiuje – 4K modelis švietimo kontekste
- ŠMSM ministro patvirtintas 4K modelio aprašas
- Trumpas 4K modelio aprašymas
- Kurk Lietuvai komandos pranešimas apie 4K modelį parodoje MOKYKLA 2020
- Viešosios konsultacijos „dėl 4K pilotinio modelio aprašo“ ataskaita
- „Technologinių sprendimų kompetencijų pripažinimui“ apžvalga
- „Karjeros ugdymo specialistų“ apžvalga
Projekto eiga
2020/09/07


2020/11/26
Surengta viešoji konsultacija „Dėl 4K modelio aprašo“


2021/01/15
Parengta 4K modelio metodinė medžiaga mokytojams bei mokiniams

2021/02/19
Parengta 4K modelio komunikacijos kampanija
