undefined

Benediktas Girdvainis, Rasa Mončiunskaitė, Rokas Klioštoraitis. G. Tvarkūnaitės nuotr.

Dirbtinio intelekto valdymas, pramonės modernizavimas bei kibernetinis saugumas – tik kelios sritys, kuriose „Kurk Lietuvai“ dalyviai ir dalyvės ieško inovatyvių sprendimų. Jų teigimu, pokyčiams viešajame sektoriuje kartais pakanka geros idėjos, šiek tiek pastangų ir kokybiško bendradarbiavimo.

Pilietiškumo išraiška

Ne vienas „Kurk Lietuvai“ dalyvis prisipažįsta, kad prisijungti prie programos juos motyvavo noras išbandyti save bei siekis prisidėti prie teigiamų šalies pokyčių.

Programos dalyvis Benediktas Girdvainis teigia norėjęs efektyviai įveiklinti žinias, įgytas studijų Nyderlanduose metu. „Baigęs baudžiamojo teisingumo magistro studijas, susidomėjau, kas slypi už akademinio dramblio kaulo bokšto ribų. Taip nutiko, kad tuo pačiu metu draugas supažindino su „Kurk Lietuvai“ koncepcija. Ji mane taip sudomino, kad nusprendžiau sugrįžti į Lietuvą nepaisydamas užsienyje pradėto kurti gyvenimo“, – pasakoja jis. Per pirmąjį programos pusmetį dirbdamas komandoje jis sukūrė interaktyvų Lietuvos susiekimo inovacijų ekosistemos žemėlapį, parengė rekomendacijas tolimesniam transporto sektoriaus vystymui.

Paklausta, kodėl nusprendė dalyvauti „Kurk Lietuvai“ atrankoje, disertaciją biofizikos srityje apsigynusi Rasa Mončiunskaitė sako norėjusi prasmės ir išbandymų. „Atrodė prasminga skirti savo laiką darbui, kuriame turiu galimybę prisidėti prie Lietuvos, kurioje gera gyventi, kūrimo. Žinoma, vienas ar du įgyvendinti projektai nebūtinai iš karto atneš apčiuopiamus pokyčius, bet tai gali būti puiki pradžia“, – teigia ji. Rasa pabrėžia, kad mokslinę savo patirtį ji siekė papildyti projektų valdymo įgūdžiais, kuriuos programa tikrai suteikia. Pirmojo projekto metu Rasa vertino Lietuvos biotechnologijų sektoriaus potencialą ir išskyrė, kaip jį padaryti konkurencingesnį.

Fizikas Rokas Klioštoraitis prieš programą dirbęs perspektyvioje lazerių industrijoje, siekė tobulėti tose srityse, kurios įprastai yra už inžinerinio darbo ribų. „Visada buvau pilietiškas, domiuosi politika, Lietuvos bei pasaulio aktualijomis, tad „Kurk Lietuvai“ man pasirodė kaip puiki vieta prisidėti prie pokyčių bei valstybės kūrimo“,  –  apibendrina jis. Per pirmuosius 6 programos mėnesius su kolege iš Naujosios Zelandijos jis parengė gaires, kaip išryškinti Lietuvos pranašumus puslaidininkių bei optoelektronikos sektoriuose.

Tikslas – proveržis ekonomikoje

Iki gegužės 5 d. vyksta naujų „Kurk Lietuvai“ dalyvių atranka. Kandidatai ir kandidatės kviečiami prisidėti prie įvairių ekonomikos transformacijos projektų. Taip jie pratęs esamų dalyvių jau rodomą kryptį.

Šiuo metu Benediktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje rengia reguliacijos ir inovacijų rėmimo modelį, padėsiantį užtikrinti tinkamą ES dirbtinio intelekto (DI) reglamento nuostatų laikymąsi, surasti strateginių proveržio taškų. Jis įsitikinęs, kad DI jau dabar prisideda prie žmonių gyvenimų gerinimo, o jo taikymo potencialas prilygsta naujai industrinei revoliucijai. Visgi, jis pripažįsta, kad tai atneša ir atitinkamas rizikas.

„Dėl mašininio mokymosi būdo ir žaibiškai plintančio DI sistemų naudojimo, panašiai kaip atsiradus internetui, iškyla grėsmė sustiprinti jau egzistuojančias visuomenės problemas, taip pat, išvystyti naujas. Tačiau nesinaudoti DI atnešamomis galimybėmis ir atsilikti DI lenktynėse tiesiog negalime – šių sistemų naudos potencialas yra milžiniškas. Privalome surasti balansą: užtikrinanti atsakingą, tvarų ir teisingą sistemų kūrimą, taikymą bei vartojimą, tuo pačiu, būtinai prioretizuoti proveržio inovacijų plėtrą. Žinoma, šalių lyderių DI kūrime neaplenksime, neturime tiek išteklių. Tačiau, esu įsitikinęs, kad galime rasti, kur DI eroje galėtume „nukirsti kampą“, – mano Benediktas.

Rasa, kartu su kolega, Nacionaliniame kibernetinio saugumo centre vysto Cyber Campus koncepciją. Pasak jos, šis projektas turėtų padėti pamatus kibernetinio saugumo bendruomenės kūrimui. „Po pokalbių su organizacijomis bei institucijomis suprantame, kad kibernetinio saugumo srityje trūksta vieningumo, bendradarbiavimo ir bendruomeniškumo. Todėl kuriame kibernetinio saugumo ekosistemai skirtą platformą, sujungsiančią verslo, viešojo sektoriaus ir mokslo atstovus“, – sako ji.

Įgyvendindamas savo projektą užsienio investicijų skatinimo agentūroje „Investuok Lietuvoje“, Rokas, kartu su kolega, aiškinasi, kodėl šalies darbuotojų našumas, lyginant su kitomis ES šalimis, yra žemas. Jo tikslas – šį rodiklį pagerinti didinant Lietuvos pramonės automatizacijos lygį. „Siekiame, kad Lietuvos pramonė turėtų geresnes galimybes diegti robotikos sprendimus ir būtų konkurencingesnė tarptautinėje erdvėje. Be to, reikėtų nepamiršti, jog robotizacija kuria ergonomiškesnes darbo vietas ir sprendžia darbuotojų trūkumo problemą“, – pastebi jis.

Ką suteikia programa?

2023–2024 metų „Kurk Lietuvai“ karta jau įpusėjo savo darbus. Per pirmąją programos dalį dalyviai teigia įgiję specifinių žinių, taip pat, pamatę kompleksinius viešojo sektoriaus iššūkius.

„Pirmosios rotacijos patirtis ir rezultatas atvėrė man akis parodydami, kad institucijoms nėra būtina pumpuoti krūvas pinigų į projektus, potencialiai gerinančius piliečių gyvenimo sąlygas. Kartais užtenka tiesiog žmogiško pokalbio, leidžiančio identifikuoti bendrus lūkesčius ir bendradarbiavimo naudą“, – sako Benediktas.

Įgyvendindamas pirmąjį savo projektą, skirtą susiekimo inovacijų plėtrai, jis pastebėjo, kad Lietuvoje stinga tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. „Kai skirtingos valdžios institucijos vengia kartu ieškoti sprendimų, o verslai ir mokslo įstaigos nesusišneka su viešojo sektoriaus atstovais ar tarpusavyje, prarandame bendradarbiavimo ir išteklių dalijimosi potencialą“, – pabrėžia Benediktas. Jo teigimu, „Kurk Lietuvai“  įrodo, kad iš bendradarbiavimo, net ir diskusijų lygyje, kylantys sprendimai gali padaryti didelį poveikį.

Rasa atkreipia dėmesį, kad per pusmetį ji užmezgė gana platų profesinių kontaktų tinklą. „Kartu su „Kurk Lietuvai“ atradau ir programos alumnus, kurie pasiruošę padėti vieni kitiems, gali tapti puikiais mentoriais, iš kurių galima pasisemti patirties, idėjų, kūrybiškumo“, – sako ji.

Ją papildydamas Rokas džiaugiasi išmokęs į problemas pažvelgti plačiau. „Dabar situacijas galiu vertinti ne tik vienos įmonės, bet ir visos Lietuvos ar net globaliame kontekste. Spręsti sudėtingas užduotis man visada padėjo tiksliųjų mokslų išlavintas analitinis mąstymas ir logika, tad džiaugiausi galėdamas pritaikyti savo sugebėjimus ir „Kurk Lietuvai“ projekto metu“, – patirtį apibendrina programos dalyvis.

 

Daugiau informacijos:

Izabelė Švaraitė
Rinkodaros ir komunikacijos projektų vadovė
Mob. +370 61853358
izabele.svaraite@investlithuania.com
kurklt.lt