Nuo gegužės pabaigos „Kur Lietuvai“ projekto metu ieškojome būdų, kaip motyvuoti savivaldybes investuoti į verslo aplinkos gerinimą ir skatinti privataus sektoriaus darbo vietų kūrimąsi. Pirmasis klausimas, kurį spendėme – kodėl savivaldybėms stengtis traukti privačias investicijas finansiškai neverta. Atsakymus radome nuodugniai peržiūrėję dabartinę biudžetų sudarymo metodiką bei aptarę iššūkius su pačiomis savivaldybėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, Finansų ministerija ir kitomis institucijomis.
Paaiškėjo, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nemotyvuoja savivaldybių ir leidžia rastis kurioziškoms situacijoms. Pavyzdžiui, į kurią nors iš 60 Lietuvos savivaldybių pritraukus įmonę su 1000 gerai apmokamų darbo vietų, tik 16-ai savivaldybių padidėtų biudžeto pajamos. Taip atsitinka dėl netinkamos fiskalinio perskirstymo sistemos, kuri prisideda prie už Vilniaus esančių regionų atsilikimo. Kol pažangesnėse šalyse savivaldybės varžosi draugiškumo verslui reitinguose ir kuria planus, kaip tapti konkurencingesnėmis, Lietuvoje vietos verslininkai ir užsienio investuotojai ne visada jaučiasi išgirsti. Tai labiausiai matoma, kai viešosios infrastruktūros dailinimas pasirenkamas vietoj verslo aplinkos gerinimo iniciatyvų.
Todėl siūlome naują savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kuri paskatins savivaldybes ne tik efektyviau valdyti finansus, bet ir motyvuos skatinti privataus sektoriaus darbo vietų kūrimąsi. Įkvėpimo siūlymui suteikė Danijos ir Švedijos savivaldybių finansavimo sistemų pavyzdžiai bei Lietuvos mokslininkų ir politikų įžvalgos.
Pagrindiniai siūlomos sistemos principai: (1) savivaldybės išlaidų poreikio įvertinimas, (2) įgalinimas auginti savivaldybės pajamas ir (3) parama toms savivaldybėms, kurioms savo pajamų neužtenka savoms išlaidoms padengti.
Norint pagerinti susiklosčiusią situaciją, visų pirma, reikia pradėti aktyviai stebėti realias savivaldybių išlaidas savarankiškoms funkcijoms vykdyti. Tik taip galime tikėtis suprasti ir pradėti efektyviau planuoti, kiek ir kam savivaldybės turėtų išleisti. Išlaidų stebėsena leis vėliau, įvedus siūlomą metodiką, tikslinti išlaidų poreikio apskaičiavimą ir artėti prie standartinių kaštų metodo, naudojamo daugelyje pažangiausių valstybių.
Nauja savivaldybių biudžetų nustatymo metodika remiasi fiskalinio trūkumo principu. Iš visų savivaldybės ar jai priskirtų pajamų bendros sumos atėmus bendrą išlaidų poreikį, gauta suma vadinama fiskaliniu trūkumu. Siūloma, jog savivaldybės, kurių pajamos viršija jų išlaidų poreikį, taptų donorais ir tam tikrą dalį perviršio atiduotų savivaldybėms su fiskaliniu trūkumu. Kitoms savivaldybėms, kurių išlaidos viršija pajamas, fiskalinį trūkumą siūloma mažinti iki sutarto išlyginimo laipsnio. Įvedant naują sistemą reikalinga darbo grupė tam, kad būtų priimti labiausiai priimtini ir gerąsias praktikas atitinkantys sprendimai dėl metodikos specifikos.
Reforma pagerins Lietuvos investicinę aplinką ir užtikrins objektyvų savivaldybių biudžetų sudarymą. Pirmiausiai, teisingesnė finansavimo sistema motyvuos savivaldybes taupyti. Tai sumažins įtampą tarp skirtingų savivaldybių grupių ir sudarys sąlygas bendradarbiauti siekiant regioninių augimo tikslų. Didesnis regioninis konkurencingumas sudarys alternatyvą Vilniui investuotojams renkantis vietą savo tiesioginių užsienio investicijų projektams. Be to, sutaupytos lėšos galės būti panaudojamos konkurencingumo didinimui. Savivaldybės besidomintiems investuotojams galės pasiūlyti paskatas, mokestines lengvatas, klasterių ekosistemas, inkubatorius, prisidėti prie LEZ ir pramonės parkų vystymo. Privačios investicijos tiesiogiai padidins savivaldybės teritorijoje gaunamas pajamas, todėl vietinė savivaldą iš karto matys finansinę investicijų naudą ir atsipirkimą.
Daugiau apie siūlymą skaitykite:
Apie projektą bei įžvalgos iš Lietuvos ir užsienio:
Turinys
Citata
Turinys
Antraštė
Turinys
Turinys
Citata
Turinys
LT
Verslas reikalauja trijų būtiniausių dalykų, tai materialinių, finansinių ir darbinių išteklių. Pirmoje eilėje reikalinga šalyje inventarizuoti turimus materialinius išteklius. Sudaryti pastatų, žemės ir kito turto suvestinę, kuris galėtų būti panaudotas naujai kuriamai veiklai skirtingose vietovėse. Neskubėkite naujai statyti, nes labai daug statinių yra nenaudojamų tiek privačioje, tiek valstybinėje nuosavybėje, todėl verta orientuotis į šį segmentą pirmoje eilėje. Atsigręžkite į ES direktyvas žiedinės ekonomikos. Tai suteiktų galimybę su mažomis sąnaudomis daug ką įgyvendinti.
Pagarbiai