Sausio 18-ąją Europos Parlamentas sutarė, kad dar praėjusių metų gegužę Europos Komisijos siūlytos iniciatyvos, padėsiančios kurti vieningą skaitmeninę rinką, turi būti nedelsiant peržiūrėtos. Tačiau peržiūra pokyčių negarantuoja, tad nutarta kuo greičiau pasiūlyti konkrečius įstatymus, kurie užtikrintų šių iniciatyvų įgyvendinimą. Taigi, kvepia pokyčiais. Siūlome pasvarstyti kaip Europai sekasi eiti vieningos skaitmeninės rinkos link, kokie galimi pasikeitimai laukia ir koks galėtų būti Lietuvos vaidmuo.

Vieningos rinkos link

Vieninga skaitmeninė rinka jau keletą metų yra vienas iš 10-ties Europos Komisijos prioritetų. Europos Sąjunga konkuruoja tarptautinėje rinkoje, o kad tai būtų efektyvu, turime veikti kaip viena jėga, viena rinka. Europos Komisijos pirmininkas Jean-Claude Juncker kiekvienu savo pranešimu vis labiau pabrėžia, kad kuo skubiau reikia sugriauti biurokratijos sienas ir taikyti tas pačias taisykles verslui, nesvarbu kurioje sąjungos šalyje jis bebūtų įkurtas. Prezidentas, teigia, kad tai pavyktų perkėlus ES bendrąją rinką į skaitmeninį erdvę – juk 500 milijonų žmonių veiktų žymiai efektyviau, o iki 2020-ųjų ES biudžetą papildytumėme 415 milijardų eurų.

Panašu, kad Europos skaitmenizavimas bei taisyklių suvienodinimas nėra tik pasvarstymai kas būtų, jeigu būtų. Dar 2012-aisiais 90% ES gyventojų teigė, kad norėtų vienodų duomenų saugumo apribojimų visoje ES – taip būtų pagerinta aplinka tarpvalstybinių paslaugų vykdymui. Praėjusių metų pabaigoje, šis teiginys jau virto ES įstatymų rinkinio projektu. Daug keliaujantiems smulkiems verslininkams galvos skausmą kelia tarpvalstybiniai skambučiai, tad nuo 2017-ųjų liepos bus suvienodinti tarptautinių skambučių tarifai ES.

Vienas iš svarbiausių komisijos inicijuojamų pokyčių – pirkimo ir pardavimo išlaidų sumažinimas tarp ES narių. Dėl skirtingų pridėtinės vertės mokesčių tarp ES šalių, papildomų mokesčių našta gali siekti net 5000 eurų per metus. Taigi daugelis verslų, ypač smulkių, gerai apsvarsto žengdami eksporto ar importo žingsnį. O ir tarpvalstybinės siuntų kainos neretai gerokai „išpučia“ prekės kainą ir sumažina jos konkurencingumą naujoje rinkoje. Europos Komisija teigia, kad, atsižvelgiant į šiuolaikines technologines galimybes, šiems apmokestinimams nėra ekonominio pagrindo, o jų panaikinimas padėtų suaktyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir prekybą bei iki 2020-ųjų sukurti net 3,8 milijono naujų darbo vietų.

Ar būtent dabar turime galvoti apie skaitmenizaciją?

Tačiau ES rinkos skaitmenizavimo žingsniui iškyla daug abejonių. Spauda mirga nuo straipsnių ar tikrai Europos Sąjunga jau subrendo ir yra pasiruošusi priimti vieningus nuostatus, ar tikrai galime pasikliauti skaitmenine erdve, ar tikrai dabar tinkamas laikas galvoti apie skaitmenizaciją, o gal turėtumėme sutelkti dėmesį į imigracijos/emigracijos problemas?

„O kada, jei ne dabar?“, – klausia Europos Komisijos vicepirmininkas ir eurokomisaras Andrus Ansip – „Praūžusios krizės parodė, kad Europos valstybės individualiai yra per mažos daryti įtaką tam, kas vy
ksta pasaulyje ir yra stipriai veikiamos didžiųjų pasaulio ekonominių galybių. Europos Sąjunga konkuruos su didžiosiomis pasaulio valstybėmis tarptautinėje rinkoje tik būdama vieninga, o skaitmeninė rinka – įrankis tam pasiekti. Internetu naudojasi 79 % visų ES gyventojų – dukart daugiau nei pasaulio vidurkis.

Debesų kompiuterijos panaudojimas per kitus 5 metus padvigubės.  Duomenų saugumo standartams keliami itin aukšti reikalavimai. Pirmas, itin svarbus žingsnis biurokratiniams barjerams griauti jau žengtas ir ES verslininkai gali džiaugtis EUGO (European Union Government) kontaktinių centrų tinklu, kuris leidžia bet kuriam ES gyventojui rasti informaciją apie gimtosios arba bet kurios kitos ES narės reikalavimus verslui.“

Ar Lietuva pasiruošusi?

Tačiau skaitmeninė erdvė sukelia ir daugybę kitų klausimų – ar pirkti/parduoti nematant prekės/pirkėjo yra saugu? Ar tikrai esame taip jau įgudę naudotis elektroniniais įrankiais? Statistika gali nustebinti – 82% Lietuvos gyventojų yra įgudę interneto naudotojai (3% daugiau nei ES vidurkis). Pažvelkime į pavyzdį sistemos, kurioje skaitmenizacijos pokyčiai atrodė sukels daugiau nesklandumų, nei atneš naudos. Ilgos laukimo eilės, pacientai ir gydytojai po ligoninių ir poliklinikų koridorius lakstantys su krūva popierių, siuntimų ir išrašų, pasimetantys dokumentai. O kur dar užrašymas pas gydytoją – tekdavo nemažai laiko pralaukti belūkuriuojant prie administratorės langelio. Taip dar prieš dešimtmetį atrodė mūsų sveikatos sistema. Šiandien vaizdas visai kitoks. Sveikatos informaciją, kurią talpino mūsų popierinės kortelės, perkėlus į elektroninę erdvę, gydytojai daugiau laiko gali skirti pacientams, o nuo praėjusių metų vasaros visą savo ligos istoriją, tyrimus, receptus galime matyti ir mes patys – pacientai. Registracija pas gydytojus tapo pasiekiama vos keliais pelės spustelėjimais. O štai rudenį žengėme dar didesnį žingsnį – Lietuvoje ėmė veikti e-receptas, kuris gydytojams pacientams sutaupys dar daugiau laiko. Greita, paprasta, patogu. Paskaičiuota, kad vien iki šių metų pabaigos pokyčiai sveikatos sistemoje taupys ne tik laiką, bet ir šalies biudžetą – apie 14mln. eurų bus sutaupyta dėl nereikalingų grandžių pašalinimo. Įsivaizduokite, kokią naudą skaitmeniniai pokyčiai atneš kitoms sritims.

Skaitmeninė rinka ir verslas

Lietuvoje po truputį įsibėgėjant prekybai internetu, sparčiai plečiasi elektroninių paslaugų spektras.  E-paslaugos.lt suteikia galimybę internetu susitvarkyti įvairias administracines procedūras. Verslui e-pagalbą siūlo portalas „Verslo vartai“, veikiantis vieno informacijos langelio principu. Džiugina kokybė – vizualiai patraukliame portale verslo administravimo informaciją rasti greita ir patogu. Taip pat verslininkams leidžiama pasinaudoti ir kitais skaitmenizacijos privalumais – radus informaciją apie tai, kokių leidimų reikės, nebūtina varstyti šimtų durų – galima viską susitvarkyti elektroninėje erdvėje tinklalapio pagalba.

Verslininkams tai reiškia, kad kasmet jie gali sutaupyti mažiausiai 62 minutes savo laiko (tiek vidutiniškai užtrunka nukeliauti iki vienos įstaigos dokumentams tvarkyti). Darydami prielaidą, kad iki įstaigos keliaujama nuosavu transportu, galime paskaičiuoti, kad 180,912 šalyje veikiantys smulkūs ir vidutiniai verslai bei asmenys, veikiantys pagal verslo liudijimą, kurui kasmet sutaupytų 0,814 mln. eurų. „Verslo vartai“ Europoje nevientitėliai – portalas priklauso jau minėtam EUGO tinklui. Taigi Lietuvos verslininkas gali vos per kelias minutes išsiaiškinti kokios prekybos ar gamybos sąlygos jo verslo laukia bet kurioje ES šalyje. Netrukus nebereikės sukti galvos dėl skirtingų pridėtinės vertės mokesčių ir prekių judėjimas tarp šalių taps valdomas vos vienu pelės paspaudimu. Prieštaravimų sparčiai skaitmeninės rinkos plėtrai (tokių, kaip nerimas dėl duomenų saugumo) matyt visada bus, tačiau, ar nepanašu, kad atnešama nauda nusvers rizikas?

Kuo ši tema aktuali JPP „Kurk Lietuvai“? JPP Karolis Navickas ir Živilė Nečejauskaitė su EUGO tinklu ir Lietuvos kontaktiniu centru pažįstami dėl skirtingų aplinkybių, tačiau abu vieningai sutaria, kad nėra pakankamai daroma, kad apie šias iniciatyvas sužinotų visa Europa. Tad nenuostabu, kad jiedu užsibrėžė nustatyti, kokios „Verslo vartų“ galimybės kuriant vieningą skaitmeninę rinką ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.

Živilė Nečejauskaitė ir Karolis Navickas, JPP „Kurk Lietuvai”