Blog

Spalio 30 d. Žemės ūkio rūmuose lankėsi „Kurk Lietuvai“ projekto dalyviai Vėjūna Žalalytė ir Tomas Jankus. Projekto dalyviai domėjosi ūkininkų kooperacijos mokymų ir konsultavimo sistema. Vėjūna Žalalytė ir Tomas Jankus, atlikę kai kuriuos tyrimus, apklausę ūkininkus, sudalyvavę LR ŽŪR seminaruose kooperacijos klausimais, pažymėjo, kad kooperacijos mokymai ir konsultavimas Lietuvoje vyksta fragmentuotai, o kooperacijos žinių sklaidaSkaityti plačiau

Jau trečius metus Politikos inovacijų instituto Vienoje organizuojamuose Politikos inovacijų apdovanojimuose (angl. THE INNOVATION IN POLITICS AWARDS 2019) paskelbti finalininkai aštuoniose kategorijose. Visi trys programos „Kurk Lietuvai“ pateikti projektai, tarp kurių ir pati programa nominuota kaip valdymo inovacija, papuolė tarp finalininkų. Nugalėtojai paaiškės iškilmingo renginio metu Berlyne gruodžio 4 d.   Konkurso tikslas – pastebėti,Skaityti plačiau

Rugsėjo pradžioje Vyriausybės rūmuose pasveikinti programos „Kurk Lietuvai“ aštuntosios kartos dalyviai ir pasidžiaugta itin rezultatyviais programos septintosios kartos dalyvių rezultatais.   „Aš ir kiti Vyriausybės nariai kasmet džiaugiamės programos dalyvių rezultatyvumu. Man tai yra akivaizdus įrodymas, kad, kurdami Tėvynės labui, net ir dirbdami labai nedidelėse komandose galime pasiekti ambicingų rezultatų. Jau ne vienus metus išSkaityti plačiau

Liepos mėnesį pasirodęs 2019 m. septyniolikos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad Lietuvos situacija nuo praeitų metų nepagerėjo. Pagal tikslų įgyvendinimą Lietuva ženkliai atsilieka nuo kaimynių, o Europos Sąjungoje yra tik 23-ia iš 28 šalių. Pasak Darnaus vystymosi ekspertų tinklo, liepą Seime pristačiusio tokį JT verdiktą, šiuo metu Lietuvoje vis darSkaityti plačiau

Akvilė Naginionytė, Kristina Samasionokaitė Ar Lietuva tampa vieno miesto valstybe? O gal trijų miestų? Tokius klausimus kelia daugelis regioninės politikos ekspertų ir dalyvių. Kaip rodo Europos Komisijos ataskaitos,  socialinė ir ekonominė atskirtis tarp regionų ir juose – pati didžiausia per pastaruosius 20 metų tiek šalyje, tiek Europos Sąjungos (ES) kontekste. „Kurk Lietuvai“ dalyvių Akvilės NaginionytėsSkaityti plačiau

Akvilė Nagininoytė, Kristina Samasionokaitė Vyriausybė regioninės politikos srityje kelia tikslą – sukurti efektyvią regioninės politikos sistemą ir užtikrinti Lietuvos regionų konkurencingumą bei aukštą gyvenimo kokybę juose (Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, 2016). Tikslas yra labai aktualus šių dienų kontekste – socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų ir pačiuose juose yra didžiausia per 20Skaityti plačiau

Globalėjančiame pasaulyje viešosios politikos iššūkiai darosi vis sudėtingesni ir sudėtingesni – nuo socialinės nelygybės, senstančios visuomenės iki ekonominių rodiklių palaikymo – keliantys įtampą ir verčiantys greitai prisitaikyti bei kurti tokią viešąją politiką, kuri įveiktų naujus iššūkius. Tam, kad viešoji politika atlieptų tiek šiandienos, tiek ateities kartų poreikius, visos visuomenės grupės turi siekti ir reikalauti daugiauSkaityti plačiau

Kurk Lietuvai dalyvė Austė Černiauskaitė šį pusmetį išvažiavo dirbti su „Klaipėda ID“ ir „Versli Lietuva“ ties kūrybinio verslo rinkodaros stiprinimo Klaipėdoje. Važiuodama į Klaipėdą nežinojau, ko tikėtis. Persikėliau iš Vilniaus į visai kitą Lietuvos pusę, kur nei draugų, nei pažįstamų erdvių. Bet užtat laukė įdomus projektas – Klaipėdos kūrybinio verslo rinkodaros stiprinimas. Kadangi pati esu baigusi kūrybinio verslo magistroSkaityti plačiau

100 proc. - tiek Lietuvos darnumo specialistų dalyvavusių 2015 m. Deloitte vykdytoje apklausoje nurodė, kad per ateinančius 15 metų įmonių socialinės atsakomybės taikymas šalyje suklestės. Pasak Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, įmonių socialinė atsakomybė - verslo suvokimas, kad jis taip pat reikšmingai formuoja visuomenės mikroklimatą, ir todėl, greta pelno siekimo, ilgalaikiam ir darniam verslui būtina neSkaityti plačiau

Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje vykdomas projektas „Negatyvių nuostatų psichikos sveikatos srityje mažinimas“ įsibėgėjo. Projekto vadovų Enriko Etnerio, Monikos Nedzinskaitės bei Vaivos Gerasimavičiūtės teigimu, išanalizavus Lietuvos esamą situaciją bei užsienio praktikas paaiškėjo, kad psichikos sveikatos stigma turi tvirtus pagrindus – mūsų valstybėje egzistuojančius teisės aktus, paplitusius stereotipus apie psichikos sveikatą ir informacijos šia tema trūkumą.Skaityti plačiau