Blog

Ar jūsų nuomone Lietuvos miestai ir gyvenvietės yra vystomi darniai, t.y. planuojami atsižvelgiant į ekonominę vertę ir socialinę gerovę bei aplinkos kokybę, taip pat efektyviai įtraukiant visuomenę ir kitas suinteresuotas šalis? 87 proc. ekspertų, užpildžiusių apklausą „Miestų ir gyvenviečių planavimas ir JT Darnaus vystymosi tikslai“, į šį klausimą atsakė neigiamai. Iš viso į elektroninę apklausąSkaityti plačiau

Beveik 80% apklausą užpildžiusių asmenų šiandien, dabartinėje savo emocinėje būsenoje, norėtų gauti konsultavimo paslaugas, padedančias susidoroti su pirmaisiais požymiais, galimai vedančiais į depresiją. Užsitęsusi apatija mėgstamoms veikloms, liūdesys ar sutrikęs miegas – tik kelios indikacijos padedančios suprasti, jog asmens emocinė savijauta gali būti sutrikusi.     Anglijoje, Australijoje ir Norvegijoje, per pastarąjį dešimtmetį, buvo išplėstaSkaityti plačiau

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra nesudėtinga, tačiau svarbi procedūra ne tik iš Lietuvos išvykstantiems, bet ir nuolat šalyje gyvenantiems asmenims. Šią procedūrą dėl informacijos stokos gaubia šimtai mitų, kurie gali klaidinti ir atitolinti gyventojus nuo galimybių gauti jiems priklausančias viešąsias paslaugas. Vienu pelės paspaudimu deklaravus gyvenamąją vietą galima kreiptis į atitinkamą savivaldybę dėl vietos darželyje skyrimo,Skaityti plačiau

Nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje Kiek Lietuva turi nuolatinių gyventojų - 2,4 mln., ar 2,7 mln., o gal tas skaičius dar kitoks? Vieningą atsakymą sunku rasti net analizuojant Gyventojų registro ar Statistikos departamento duomenis, kurių nurodomi skaičiai skiriasi net 300 tūkst. gyventojų. Šis neatitikimas atsiranda dėl skirtingų skaičiavimo metodų, kuomet Statistikos departamentas naudoja duomenis iš visuotinioSkaityti plačiau

Lietuva pristato pažangą siekiant Darnaus vystymosi tikslų Liepos 16 d. pirmadienį Jungtinių Tautų Organizacijoje Aukšto lygio politiniame forume Lietuva pirmą kartą pristatys savo pažangą siekiant Darnaus vystymosi tikslų (DVT). DVT ‒ tai 17-a Jungtinių Tautų Organizacijos 2015 m. priimtų globalių tikslų, kuriais siekiama iki 2030 m. panaikinti skurdą, užtikrinti taiką, visų pasaulio gyventojų socialinę irSkaityti plačiau

Birželio 8 d. Helsinkyje vyko viena didžiausių teisės ir technologijų konferencijų regione - „Kaip dirbtinis intelektas (DI) formuos teisės ateitį?“. Konferencija sutraukė Europos teisės ir technologijų specialistus diskusijoms apie technologijų keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. "Kurk Lietuvai" projektų vadovas Virgilijus taip pat aptarė Helsinkio Legal Tech Lab veiklą su direktore dr. Riikka Koulu. Virgilijus Pajaujis suSkaityti plačiau

Bendruomenė yra reikšmingas sveikatą lemiantis veiksnys ir neatsiejamas laimingos ir sumanios visuomenės elementas. Todėl visapusiškas ir veiksmingas dalyvavimas bendruomenėje yra būtinas ir sėkmingai žmonių su negalia įtraukčiai. Bendruomenės sveikatos samprata yra paremta socialinio kapitalo teorija apie sveikatos gerinimą bei socialiai atskirtų asmenų integraciją. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje 1980 m. publikuota Juodoji socialinės atskirties ataskaita „Inequalities inSkaityti plačiau

Teisė turi reputaciją kaip viena konservatyviausių profesijų, tačiau XXI a. technologijos ir čia pradeda įnešti pokyčių. Darbo rinka keičiasi, klientai reikalauja daugiau paslaugų už mažesnę kainą, ir, pamažu, siekiant išlikti rinkoje, teisės specialistai ima ieškoti būdų, kaip keisti savo praktiką. Vienas iš populiarėjančių optimizacijos būdų – teisinių paslaugų perkėlimas (angl. LPO – legal process outsourcing),Skaityti plačiau

Trečiajame šį pavasarį ir paskutiniame mokslo metų numeryje kviečiame nagrinėti dvi temas: MG Baltic įtaką valstybei; Eurovizijos konkurso politinius ir socialinius aspektus. Linkime gražios vasaros, gerų atostogų ir iki susitikimo vėl rudenį, kai vėl tęsime naujienlaiškius ir skelbsime konkursą! Projekto partneriai: VU TSPMI, Valstybės pažinimo centras, TAMO dienynas ir 15min.lt. Projektą remia Spaudos, radijo ir televizijos fondas. Daugiau apie projektą rasiteSkaityti plačiau

Atsižvelgiant į mokslinius tyrimus ir statistiką, depresija ir nerimo sutrikimai turi didžiausią neigiamą poveikį visuomenės gerovei. Ar pažįsti ką nors kas kasdien gyvena šių ligų šešėlyje? O gal tau pačiam depresijos simptomai tapo gyvenimo dalimi? Depresija, viena dažniausiai pasitaikančių ligų, gali neigiamai paveikti visus gyvenimo aspektus pradedant tavo energija, baigiant santykiais. Sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas,Skaityti plačiau