Planuodami savarankiškas keliones į užsienį turistai turi skirtingus įpročius. Jei vieni ieško neatrastų lankytinų vietų ir tikisi sutikti kuo mažiau kitų keliautojų, kiti traukia tik į pačias populiariausius turistų traukos taškus.
Skiriasi ne tik turistų interesai ir įpročiai, tačiau ir jų poreikiai informacijai planuojant kelionę. Savarankiškai į užsienių keliaujančių asmenų apklausos metu paaiškėjo, kad tik 1% apklaustųjų kelionės plano visiškai nenaudoja. Tuo tarpu net 33% mėgsta itin detalų kiekvienos dienos planą su viešbučiais, lankytinomis vietomis ir restoranais. Kelionės plano formatas svyruoja nuo vietų pasižymėjimo Google Maps (51%), internetinių tinklapių nuorodų išsisaugojimo (44%), iki plano kūrimo naudojant Word, Excel ar kitą kompiuterinę programą.
Tad kaip sukurti interaktyvų kelionės planavimo įrankį, kuris patenkintų skirtingus turistų interesus, jų poreikius informacijai, bei plano formatui?
Ieškant gerųjų praktikų ir tendencijų, buvo atsigręžta į Europos Sąjungos + Šengeno zonos valstybių turizmo skatinimo svetaines ir juose veikiančius interaktyvius kelionės planavimo įrankius.
Pasitelkus Ispanijos akademikų sukurtus kriterijus turizmo svetainėms vertinti, juos adaptavus konsultuojantis su Lietuvos turizmo ekspertais, bei išanalizavus esamąją situaciją Lietuvoje, buvo sukurti sėkmės požymiai, pagal kuriuos atrinkti ir analizuoti šeši kelionės planavimo įrankių pavyzdžiai.
Atsižvelgiant į ekspertų konsultacijas, kiekvienas jų turi reprezentuoti visą valstybę, leisti vartotojui susikurti kelionės planą pagal savo poreikius bei teikti praktišką ir išsamią informaciją apie turizmo objektus.
Norint surasti ne tik kokybiškiausius, tačiau ir vartotojų naudojamus įrankius, reikėjo pasitelkti ir kiekybinius atrankos kriterijus. Analizuoti įrankiai turėjo patekti į pirmąjį Google paieškos rezultatų puslapį. Taip pat buvo lyginamas jų konkurencingumas (lankomumas) bei socialinių medijų sekimas kitų toje valstybėje veikiančių turizmo svetainių kontekste.
Analizės metu paaiškėjo, jog įrankių stiprybės ir silpnybės dažnai panašios. Intuityvus naudojimasis, neperkrautas dizainas ir galimybių kiekis bei sistemingai skirstoma informacija leidžia vartotojui lengvai kurti savo kelionės planą. Tuo tarpu ilgi ir vizualiai neskirstomi tekstai, neaiškus funkcijų veikimas, per didelis kategorijų ar kitų pasirinkimų kiekis gali trukdyti ir būti nepatrauklūs vartotojui.
Kviečiame susipažinti su analizės santrauka bei pilna analizę ir sekti tolimesnę projekto eigą čia.
Analizę parengė Tautvilė Daugėlaitė ir Gintautė Neverauskaitė
EN