Po 2008-aisiais metais pasaulį sukrėtusios finansinės krizės, daugelio valstybių biudžetai ženkliai traukėsi, o tai smarkiai kirto per viešųjų ir socialinių paslaugų finansavimą. Kadangi susidariusi situacija skatino finansinių išteklių ieškoti kitur, 2010 metais Jungtinėje Karalystėje gimė socialinio poveikio obligacijų (angl. social impact bonds – SIBs) modelis—tvarus socialinių investicijų įrankis, kurio tikslas yra didinti socialinių problemų sprendimo efektyvumą. Obligacijų modelis viešajam sektoriui suteikia galimybę pasinaudoti iš anksto suteikiamu kapitalu išbandant alternatyvias socialines programas ir, jei jos būna sėkmingos, įgyvendinti jas vietoj mažiau veiksmingų valstybės teikiamų paslaugų.
Kaip atrodo socialinio poveikio obligacijų modelis?
Šis modelis yra grindžiamas tarpsektoriniu bendradarbiavimu tarp valdžios institucijų, verslo bei nevyriausybinių organizacijų, siekiant įtraukti privačias investicijas į konkrečios socialinės problemos sprendimą (žr. 1 pav.).
1 pav. – socialinio poveikio obligacijų mechanizmas. 
Šiuo aspektu, nevyriausybinė organizacija teikia inovatyvias viešąsias paslaugas tam tikrai valstybės nustatytai socialinei problemai spręsti, privatūs investuotojai iš anksto suteikia kapitalą tam sprendimui įgyvendinti, o valdžios institucija įsipareigoja grąžinti investiciją ir sutartus procentus investuotojams, jei per sutartą laikotarpį yra pasiekti iš anksto sutarti socialiniai rodikliai.
Čia itin svarbią rolę atlieka nepriklausomas vertintojas, kuris nustato ar buvo pasiekti užsibrėžti rezultatai. Priešingu atveju, valstybė neturi grąžinti pinigų už investiciją.
Šis mechanizmas yra įtvirtinamas rezultatais grįsta trišale sutartimi, kuri apibrėžia investicijos dydį, taikytiną sprendimą, laikotarpį, siektinus rezultatus ir sėkmės rodiklius (žr. Belgijos pavyzdį, 2 pav.).
2 pav. – Socialinio poveikio obligacijų pritaikymo pavyzdys.
Kokią naudą atneša socialinio poveikio obligacijos?
Sėkmingas socialinio poveikio obligacijų diegimas turi svarbių pranašumų lyginant su tradiciniais paslaugų finansavimo būdais, pvz:
- Galimybė valstybei pilotuoti viešąsias paslaugas be nesėkmės rizikos, kurią šiuo atveju prisiima investuotojai;
- Pajėgesnės NVO;
- Efektyvesnė ir kokybiškesnė viešoji paslauga;
- Stipresnis teigiamas poveikis tikslinei grupei;
- Tikslingas, rezultatais grįstas lėšų panaudojimas su aiškia socialine ir investicine grąža;
- Pritraukiami investuotojai, norintys išbandyti socialines naujoves ir išplėsti sėkmingas programas;
- Skatinama socialinė ekonomika.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Tikėtina, kad 2022-ieji ,,po-covidiniai“ metai liudys suvaržytus savivaldybių biudžetus bei išteklius socialinėms problemoms spręsti. Tam, kad valstybė pajėgtų sėkmingai susidoroti su po-pandeminiais iššūkiais, yra svarbu ieškoti tvarių finansinių išteklių, kurie ne tik užtikrintų didesnę socialinę ir finansinę investicijų grąžą, bet ir priartintų šalį link tarptautinių standartų socialinių inovacijų srityje. Tą pastebi ir Finansų ministerija, skatinanti viešąsias įstaigas pradėti taikyti socialinio poveikio priemones.
Galbūt atėjo laikas socialinio poveikio obligacijoms įsitvirtinti ir Lietuvoje?
Daugiau apie socialinio poveikio obligacijas anglų kalba rekomenduojame pasidomėti čia:
- Socialinio poveikio obligacijų duombazė, parodanti šio projekto diegimo mastą bei poveikį pasaulyje
- Išsami Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) atlikta modelio analizė
- Europos Parlamento socialinio poveikio obligacijų apžvalga
—————————-
Pranešimą parengė Miglė Petrauskaitė ir Simona Uvarovaitė, kurių projektą apie socialinio poveikio obligacijas galite sekti čia.
EN