Kad kultūros paslaugų prieinamumas regionuose yra visiems aktuali tema, įsitikinome rugpjūčio 25 d. renginyje, kur visą dieną virė diskusijos tarp menininkų, kultūros įstaigų, kultūros ekspertų ir kultūros politikos formuotojų. Vėjūna Žalalytė pristatė kultūros paslaugų prieinamumo erdvinę analizę ir subūrė virš 130 kultūros atstovų diskusijai. Darbas susilaukė daug susidomėjimo ir klausimų. Po pranešimo dalyviai aktyviai diskutavo teminėse grupėse, kur įvyko tikras minčių lietus ir buvo pasiūlyta daug konkrečių idėjų, kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose.
Proveržis kultūros sektoriuje
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė atliko pirmąjį Lietuvos kultūros paslaugų prieinamumo žemėlapį, kurį pristatė renginio metu. Šis projektas vyko šių metų kovo – rugpjūčio mėnesiais bendradarbiaujant su Kultūros ir Vidaus reikalų ministerijomis, kad įtrauktų kultūros sektorių į regioninę politiką ir paslaugų planavimą regionuose. V. Žalalytė pritaikė 5 metų darbo patirtį lokacijų planavime privačiame sektoriuje Londone, ir įžvelgė kultūros paslaugų duomenų trūkumus – „kol kultūros paslaugų negalime pamatuoti, tol negalime ir efektyviai planuoti.“
Projekto metu, V. Žalalytė sukūrė kultūros paslaugų duomenų bazę, bendradarbiavo su savivaldybių kultūros skyriais, kad surinktų aktualiausią informaciją apie Lietuvos kultūros veikėjus ir jų teikiamas kultūros paslaugas gyventojams. Iš surinktų duomenų Vėjūna atliko pirmąją Lietuvos kultūros paslaugų erdvinę analizę ir nustatė kultūros paslaugų prieinamumo rodiklį – 74 procentai Lietuvos gyventojų pasiekia pilną kultūros paslaugų rinkinį. Tai rodo, kad net ketvirtadalis gyventojų nepasiekia visų kultūros paslaugų. Susisiekimo atstumai matuoti automobiliu. Šis rodiklis yra įtrauktas į Nacionalinio pažangos planą, su užsibrėžtu tikslu pasiekti 95 procentus iki 2030 m. „Pirmą kartą turime naujausius, teritoriškai išreikštus kultūros paslaugų duomenis ir galime tiksliai pasakyti kur kokių paslaugų gyventojams trūksta. Tai padės efektyviau priimti sprendimus planuojant kultūrą“ – sako Vėjūna Žalalytė.
Daugiau apie projektą skaitykite čia.
„Tai istorinis momentas, kada kultūros sektorius gali pasigirti dideliu nuveiktu darbu. Dabar turime tikrai gerą įrankį formuojant kultūros politiką. Kultūros žemėlapis suteikia mums galimybę kalbėtis, politikos formuotojams kartu su kultūros veikėjais, prie vieno apskritojo stalo ir ieškoti bendrų sprendimų. Toliau svarbus savivaldybių įsitraukimas, iniciatyva pasianalizuoti šiuos duomenis vietos lygiu, pagalvoti kokių paslaugų trūksta.“ – pažymėjo Daiva Nazarovienė, Kultūros ministerijos strateginių pokyčių grupės vadovė.
Pasak kultūros tyrėjo Eugenijaus Kaminskio, duomenys padeda įtvirtinti kultūrą kaip integralią visuomenės vystymosi dalį. Tai yra įrankis padėsiantis priimti informatyvesnius sprendimus ir tęsti diskusiją su vietos veikėjais, ar statistika tikrai atspindi vietos situaciją. E. Kaminskis pasidalino parengtu kultūros paslaugų efektyvumo indeksu, kuris atskleidžia santykį tarp kultūros išteklių ir jų sukuriamos vertės.
Kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose?
Šis iššūkis nėra vienos savivaldybės, vienos įstaigos, ar vienos institucijos iššūkis. Pokyčių galime pasiekti tik veikdami kartu. Svarbu spręsti netolygaus kultūros pasiskirstymo problemas bendradarbiaujant keliais lygmenimis – institucijoms, kūrėjams ir įstaigoms veikiant kartu. Lietuvos kultūros tarybos atstovė Kristina Mažeikaitė pristatė Tolygios raidos modelio galimybes skatinti bendradarbiavimą, ir kaip bendradarbiavimo pavyzdį pateikė Tauragėje 2019-tais m. vykusį renginį „Kvadratu“. Dėka tolygios raidos modelio buvo sukurti institucinio bendradarbiavimo principai, sukurtas glaudus ryšys tarp kultūros bendruomenės, Regioninių kultūros tarybų, Lietuvos kultūros tarybos ir savivaldybių.
„Įkurtos regioninės kultūros tarybos įgalino regionus patiems spręsti dėl savo kultūros prioritetų, kultūrinių veiklų finansavimo ir kriterijų. Dabar būtini tolesni veiksmai, leisiantys pasiekti tolygesnės kultūros plėtros regionuose, – sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas. – Turime gerų pavyzdžių visoje Lietuvoje – puikiai veikiančių atsinaujinusių kultūros židinių, tačiau turime ir išliekančios kultūrinės atskirties“.
„Lietuvos teritorijos bendrojo planas rekomenduoja vertę kuriančias partnerystes, dalinantis kaštus ir dalinantis vaisius – sako Eugenijus Kaminskis – reikėtų matyti kitą kaip partnerį, o ne konkurentą“. Tuo tarpu Vilma Griškevičienė, „Kultūros savivaldos kolegijos“ kanclerė, įžvelgia tarpsektorinio bendradarbiavimo mokymų stygių – „nėra bendrų mokymų, susitikimų, kurie skatintų veikimą kartu“. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota kaip turėtų vykti ko-produkcija, ir dėl to atsiranda daug blogos praktikos.
Gildas Aleksa, šiuolaikinio teatro režisierius dalinosi patirtimi kaip atvežti aukščiausios kokybės šiuolaikinį meną į mažesnius miestus, ir per kūrybines dirbtuves ir diskusijas padėti auditorijai interpretuoti turinį. „Turime ne tik atvežti meną, bet ir inicijuoti kultūrinius procesus. Kol žmogus nepamatė pilnos kultūros įvairovės, jis nežino kad jis tą poreikį turi.“ Diskusijos metu visi renginio dalyviai siūlė savo idėjas, kaip pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą regionuose:
- reikia tarpininko, kuris padėtų bendradarbiauti regionams ir profesionalaus meno tiekėjams, kad pritrauktų aukščiausio lygio kultūrą į regionus
- finansuoti ne tik meno vežimą į regionus, bet ir gyventojų vežimą į didžiuosius miestus
- sukurti koncertinių salių duomenų bazę
- pažinti vietinę auditoriją
- inicijuoti tinklaveiką, remti klasterių įsikūrimą
- daugiau dalintis gerosiomis patirtimis
- skatinti dalijimąsi informacija tarp kultūros centrų ir įstaigų
- skatinti bendradarbiavimą tarp verslo, savivaldos ir vietos bendruomenės
- skatinti ilgalaikes partnerystes regionuose rezidencijų forma
- daugiau informuoti politikus apie kultūros svarbą
- įvesti kultūros paslaugų kokybės matavimą
Kas toliau?
„Kultūros paslaugų prieinamumo rodiklis tikrai yra numatytas 2021-2030 Nacionaliniame pažangos plane, kas rodo, kad tai yra vienas iš valstybės prioritetų. Matant kiekvieno regiono ir savivaldybės situaciją atskirai galima bus artėti link rodiklio siektinos reikšmės. Tai yra labai gera naujiena, čia kultūros sektorius padarė labai didelį proveržį rinkdami duomenis ir eidami link rodiklio, kad galėtume jį įtraukti į NPP ir sekti jo pažangą.“ – pažymėjo Daiva Nazarovienė.
„Kultūros ministerijos misija yra įsiklausyti, kad turėtumėm veiksmų planą ir galėtumėm dirbti kartu“ pažymėjo renginio svarbą Kultūros viceministrė Zita Bružaitė.
Šis renginys parodė, kad labai svarbu kalbėtis, politikos formuotojams kartu su kultūros veikėjais. Taip pat svarbu kalbėtis su kultūros vartotojais ir vietinėmis bendruomenėmis. Reikia, įsiklausyti į vietos bendruomenių poreikį ir įvertinti ar vietos kultūros organizuotojas pateikia tas paslaugas kurios yra reikalingos. „Per mažai žinome vieni apie kitų veiklą. Suprasdami vieni kitus galime labai daug nuveikti, atsiverti vieni kitiems. Būtini gyvi susitikimai, forumai, tokios konferencijos, kurios suburia skirtingų įstaigų ir grupių atstovus ir leidžia vieniems kitus pažinti,“ – pastebėjo Jonas Sakalauskas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius
Renginio dalyviai pajautė, kad pagerinti kultūros paslaugas regionuose galime visi veikdami kartu. Užmegzti kontaktai ir idėjos subūrė bendruomenę socialiniuose tinkluose, kuri toliau įgyvendins idėjas kultūrai regionuose pagerinti (prisijunkite čia)
EN