Koronaviruso pandemijos metu šalia ekonominių pasekmių, pradėta kalbėti ir apie galimas pasekmes žmonių psichikos sveikatai. Psichikos sveikatos temos aktualumo ir svarbos iškėlimas yra itin reikalingas Lietuvai. Sveikata negali egzistuoti be psichikos sveikatos, kuri yra fundamentali mūsų bendram ir individualiam gebėjimui mąstyti, reikšti savo emocijas, būti savimi, bendrauti su kitais ir patirti gyvenimo prasmę. Todėl psichikos sveikatos stiprinimas, apsauga ir (at)kūrimas turi būti suprantami kaip esminiai individų, bendruomenių ir visuomenės klausimai.
Vaikystė ir paauglystė yra psichikos sveikatai kritiškai svarbūs gyvenimo tarpsniai, kurių metu ne tik formuojasi autonomija, savikontrolė, socialiniai įgūdžiai, tačiau šiuo periodu įgyti emociniai ir socialiniai gebėjimai turi tiesioginę įtaką psichikos sveikatai visam likusiam gyvenimui. Negatyvios patirtys, tokios kaip gyvenimas disfunkcinėje šeimoje, patyčios mokykloje, gali turėti neigiamų pasekmių pagrindinių kognityvinių ir emocinių įgūdžių vystymuisi.
Todėl ankstyvas psichikos sveikatos ar elgesio problemų nustatymas yra labai svarbus, nes prieiga prie tinkamos, įrodymais pagrįstos psichosocialinės pagalbos ir paramos yra pagrindiniai žingsniai, leidžiantys užkirsti kelią tolesniems psichikos sveikatos sunkumams [1]. Tyrimai rodo, jog net pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų suaugus prasideda dar paauglystėje (iki 14 m) [2]. PSO pažymi, jog pasaulio mastu 10-20 proc. vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus [3].
Kokie vaikų ir paauglių psichikos sveikatos rodikliai yra Lietuvoje?
- 1 iš 4 paauglių berniukų ir 1 iš 3 paauglių mergaičių savo psichologinę gerovę vertina kaip žemesnę nei vidutinę [4];
- 29 proc. 15 metų mergaičių ir 13 proc. 15 metų berniukų daugiau nei kartą per savaitę jaučia slogią nuotaiką [5];
- 1 iš 3 vaikų Lietuvoje patiria patyčias [4];
- Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2018 m. 1 284 vaikų ir paauglių patyrė, o dar 4 448 galimai patyrė smurtą [6];
- Skaičiuojama, jog dėl stigmos už psichikos sveikatos paslaugų sistemos ribų gali būti apie 20 000 vaikų [7].
Dažnu atveju mokyklose, kuriose yra apie 700 vaikų, dirba vienas psichologas, todėl jo galimybės atpažinti visus vaikus, kuriems yra reikalinga pagalba ir ją suteikti, yra abejotinos. Kita vertus, Lietuvos moksleivių sąjungos apklausoje, net 40 proc. 9-12 klasių mokinių atsakė, kad niekada nesikreipė ir nesikreiptų į psichologą mokykloje [8] (nors tarp pasirinkimo variantų dėl ko galėtų kreiptis buvo paminėti smurto mokykloje atvejai, patyčios ir įvairūs psichologiniai / emociniai sunkumai). Ši informacija kelia klausimus:
Kaip su moksleiviais kalbėtis apie psichikos sveikatą? Kodėl vaikai nesikreipia pagalbos į mokyklos psichologą? Kaip atpažinti vaikus, kuriems reikalinga pagalba, jei daugelis jų teigia, kad nesikreiptų net jei patirtų smurtą?
Kad vaikų ir paauglių sunkumai būtų atpažinti laiku ir jiems būtų suteikiama savalaikė psichosocialinė pagalba, reikalingas aplink esančių suaugusiųjų sąmoningumas, psichikos sveikatos žinios bei noras prisiimti atsakomybę ir lyderystę siekiant visapusiškai ugdyti jaunus žmones ir jiems padėti. Šiuo tikslu „Kurk Lietuvai“ projekto metu bus kuriama nuotolinių psichikos sveikatos mokymų platforma mokytojams, kurios pagalba jie įgaus reikalingas žinias, kaip pastebėti, kad vaikas ar paauglys patiria emocinius sunkumus, kaip prie jo/jos prieiti ir kalbėtis apie išgyvenamus jausmus bei kaip nukreipti profesionalios pagalbos, jei tam yra poreikis.
Įgyvendinant psichikos sunkumų atpažinimą, taipogi svarbu nepamiršti ir kartu einančios pagalbos teikimo sistemos, jos trūkumų, netolygumų, nes atpažinus vaiko sunkumus, tačiau nesuteikiant kokybiškos psichosocialinės pagalbos bendruomenėje, tikslas stiprinti vaikų ir paauglių psichikos sveikatą nebus pasiektas. Tam, kad būtų galima pasiekti tvarių ir ilgalaikių rezultatų, reikalingi kompleksiniai sprendimai, apimantys tiek mokyklos bendruomenę, tiek ir paslaugas už jos ribų.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
- Kessler, R. C., Amminger, G. P., Aguilar‐Gaxiola, S., Alonso, J., Lee, S., & Ustun, T. B. (2007). Age of onset of mental disorders: a review of recent literature. Current opinion in psychiatry, 20(4), 359.
- World Health Organization. (2017). Global accelerated action for the health of adolescents ( AA-HA!): guidance to support country implementation.
- World Health Organization. Child and adolescent mental health. Paimta iš: https://www.who.int/mental_health/maternal-child/child_adolescent/en/
- Lukoševičiūtė, J., & Šmigelskas, K. (2019). Lietuvos moksleivių pasitenkinimas gyvenimu: HBSC tyrimo rezultatai. Sveikatos mokslai, 29(4), 48-52.
- Adolescent mental health in the European Region: WHO Regional Office for Europe: Factsheet for World Mental Health Day 2018.
- Lietuvos statistikos departamentas, 2018.
- Izokaitis, M., Liuima, V., Stonienė, L., & Vitkūnienė, O. (2015). Psichikos sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo vaikams, turintiems psichikos, elgesio ir emocijų sutrikimų, Lietuvoje apžvalga. Visuomenės sveikata, 3(70), 18-28.
- Psichosocialinė aplinka mokykloje. Mokinių ir mokytojų apklausa. Lietuvos moksleivių sąjunga, 2018. Paimta iš: https://www.moksleiviai.lt/wp-content/uploads/2018/12/Analiz%C4%97.pdf
EN