Lietuvos regioninė politika siekia užtikrinti kokybiškas viešąsias paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje, kad patogiai ir pilnavertiškai galėtume gyventi ir didmiesčiuose ir atokesniuose miesteliuose. Patogiai prieinamos kultūros paslaugos kuria gyvybingas vietoves ir tiesiogiai įtakoja mūsų gyvenimo kokybę.
Pasak kultūros viceministrės Zitos Bružaitės, „kultūra vis dažniau tampa svarbiu, bendruomenę telkiančiu veiksniu ir kartu reikšmingai prisideda prie ekonomikos augimo, tačiau didžiausia kultūrinių įvykių koncentracija telkiasi Vilniaus regione, o kituose Lietuvos regionuose ji mažesnė. Reikia pripažinti, kad kultūros paslaugų prieinamumas Lietuvoje dar nėra tolygus kaip mums norėtųsi. Kalbame ne tik apie kiekybinius paslaugų rodiklius, bet ir apie kultūrinio turinio įvairovę.“
Kultūros pasiekiamumo problema Lietuvos regionuose
„Nepaisant tankaus kultūros paslaugų teikėjų tinklo, bei investicijų į jo modernizavimą ir aktualizavimą, kokybiškų kultūros paslaugų prieinamumas regionuose išlieka problematiškas. Tai lemia žemą visuomenės įsitraukimą į kultūrinį gyvenimą, bei riboja kultūrinį, socialinį ir ekonominį regionų potencialą. Tolygi kultūros sklaida yra svarbi gyvenimo kokybės visoje šalyje sąlyga.“ – sako kultūros sektoriaus ekspertas Eugenijus Kaminskis iš agentūros „Xwhy“, vienas iš Lietuvos teritorijos bendrojo plano rengėjų.
Lietuvos gyventojui patogiausiai prieinama kultūros įstaiga yra biblioteka, jų tinklas tankiai išsidėstęs ir todėl yra arčiausiai gyventojo. Mažiausiai prieinamos, pasak gyventojų, yra profesionalaus scenos meno, dramos teatro, operos kultūros paslaugos. Šios paslaugos yra didmiesčiuose ir pasiekia tik dalį gyventojų per trupių gastroles į mažesnius miestus.
Daiva Nazarovienė, kultūros ministerijos strateginių pokyčių vyriausioji patarėja, pastebi, kad „atokesnių vietovių gyventojai neretai susiduria dar ir su kultūros paslaugų kainos problema, nes jų perkamoji galia ženkliai skiriasi nuo didžiųjų miestų gyventojų. Dėl šių priežasčių atokesnių vietovių gyventojai atsiduria kultūrinės, o tuo pačiu ir socialinės atskirties rizikoje. Todėl reikia mažinti egzistuojančius regioninius netolygumus, visiems gyventojams užtikrinant sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje ir gauti pilno spektro kultūros paslaugas. Tai įmanoma tik per glaudų ir efektyvų valstybės, savivaldybėms pavaldžių įstaigų bei NVO ir privataus sektoriaus organizacijų bendradarbiavimo modelį.“
Lietuvos teritorijos bendrasis planas ir regioninės politikos dokumentai skirsto paslaugas į kelis lygmenis, pagal jų būtinumą. Gyventojui turi būti užtikrinamos svarbiausios, būtiniausios paslaugos per 30 minučių kelionės atstumu nuo jo gyvenamosios arba darbo vietos. Tai – kultūros centro, bibliotekos paslaugos. Per 45 minutes turi būti pasiekiamos dažnai naudojamos paslaugos, tokios kaip teatras, kinas, muziejai, koncertai, o per 60 min – vidutinio poreikio ir itin specializuotos, retai lankomos paslaugos, kaip profesionalus scenos menas, festivaliai.
Vykdomas „Kurk Lietuvai“ projektas sprendžia kultūros prieinamumo klausimą
Kultūros ministerija siekia užtikrinti, kad bazines kultūros paslaugas galėtų pasiekti kiekvienas gyventojas. Lietuvos bendrasis planas siūlo, kad paslaugos būtų pasiekiamos per regioninius centrus, ir šie aktyviai dalintųsi savo paslaugomis su jiems priskirtais partneriais – kaimyniniais miesteliais. Kultūros ministerija sieka, kad kultūros prieinamumo vidurkis Lietuvoje šoktelėtų nuo 80 iki 95 procentų iki 2030 m. (Nacionalinė pažangos programa, 2030). Šiam tikslui pasiekti Kultūros ministerija glaudžiai dirba kartu su Vidaus reikalų ministerijos regionų politikos formuotojais.
„Nacionaliniame pažangos plane, šalia kitų, yra planuojamos bazinės kultūrinės paslaugos, ko mes dabar neturime. „Kurk Lietuvai“ projektas ruoš modelį kokios kultūros paslaugos ir kokiu kelionės atstumu turėtų būti prieinamos, ir kaip valstybė gali investuoti, kad regione ta paslauga būtų prieinama.“ – sako vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Projektą įgyvendina „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Vėjūna Žalalytė. „Kurk Lietuvai“ yra programa profesionalams su įgyta tarptautine darbo patirtimi, pritaikyti savo įgūdžius sprendžiant problemas viešajame sektoriuje. Vėjūna grįžo į Lietuvą po 15 metų, su tarptautine teritorinio planavimo patirtimi iš privataus sektoriaus. V. Žalalytė pritaikys GIS (geografinės informacijos) analitikos ir erdvinio tinklų išplanavimo įgūdžius, kad atliktų pirmąją Lietuvoje erdvinę kultūros paslaugų analizę. Šių metų kovo 9 d. startavęs projektas nustatys kuriose Lietuvos miesteliuose kultūros prieinamumas problematiškiausias, kokių kultūros paslaugų ten trūksta, ir kaip pagerinti kultūros prieinamumą regionuose. Šio projekto tikslas – kad neliktų baltų dėmių Lietuvos kultūros žemėlapyje ir kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turėtų kokybiškas kultūros paslaugas.
Šiuo metu 60 savivaldybių kultūros skyrių aktyviai darbuojasi ir renka duomenis apie vietinius kultūros veikėjus. Savivaldybėms pavesta svarbi užduotis, atskleisti pilną kultūros paslaugų vaizdą jų teritorijoje, nepriklausomai nuo to, ar kultūros įstaiga yra vieša, privati, ar nevalstybinė.
„O toliau svarbus regiono vaidmuo, nuspręsti kokiais būdais gerinti prieinamumą. Regiono plėtros taryba, kaip vienijanti savo apskrities savivaldybes, priims sprendimus kaip savivaldybėms pasiekti paslaugų prieinamumo rodiklius, nepaisant savivaldybių administracinių ribų. Tam, kad žmogus nesijaustų, kad jis kažką praranda gyvenimo kokybės ir viešųjų paslaugų atžvilgiu, gyvendamas atokiame miestelyje, o ne didmiestyje“ – sako vidaus reikalų viceministras T. Tamulevičius.
Švedijos pavyzdys
Nazarovienė žvelgia į Skandinavijos šalių patirtį, kurios sėkmingai užtikrina kultūros prieinamumą regionuose. „Švedijoje, sprendžiant tolygaus kultūros prieinamumo problemą, jau keletą metų sėkmingai funkcionuoja regioninis kultūros modelis, skatinant kiekvieną regioną 3 metams parengti regioninį kultūros planą. Tai finansuojama iš trijų šaltinių: nacionalinių bei valstybinių kultūros įstaigų resursų,regiono biudžeto ir savivaldybės biudžeto. Savivaldybės kartu sutaria finansuoti tas kultūros veiklas, kurios svarbios daugumai to regiono savivaldybių, ir kurių negalėtų užtikrinti kiekviena savivaldybė atskirai.“ Pasak D. Nazarovienės, tai padėjo Švedijos nacionalinio ir savivaldybės lygmens kultūros įstaigoms artimiau dirbti kartu, įtraukti NVO ir privačius kultūros veikėjus, ir taip efektyviau panaudoti resursus aptarnaujant gyventojus regionuose. Lietuva turėtų taip pat motyvuoti skirtingo pavaldumo įstaigas bendradarbiauti tarpusavyje, kad jos bendromis pastangomis užtikrintų kultūros paslaugas tam tikrame regione.
Pasak kultūros viceministrės Z. Bružaitės, „dar labiau padidinti gyventojų kultūros paslaugų prieinamumą ateityje galėtų kryptingai vykdoma kultūros paslaugų plėtra, jų patrauklus ir kokybiškas turinys, Lietuvos kultūros įstaigų tinklo infrastruktūros nuoseklus modernizavimas, viešųjų kultūros įstaigų ir bendruomenių aktyvumas.“
Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti čia
EN