Europos Sąjungai pasukus žaliuoju kursu, diskusijos apie darnų judumą (angl. sustainable mobility) tapo dar aktualesnės ir intensyvesnės. Darnus judumas leidžia sutelkti dėmesį siekiant patenkinti visas visuomenės grupes, o į alternatyvias transporto priemones pažvelgti ne tik kaip tinkančias laisvalaikio praleidimui, bet ir kaip priemones, kuriomis pasiekiamas konkretus kelionės tikslas kaip darbas ar mokykla. Daugelyje Europos valstybių darnaus judumo skatinimas įgyvendinamas gana seniai, tačiau Lietuvoje ši sąvoka vis dar dažniausiai siejama tik su didžiaisiais Lietuvos miestais. Tenka pripažinti, kad dauguma savivaldybių, ypatingai pasižyminčios dideliais plotais ir mažu gyventojų tankiu, pirmiausia susiduria su junglumo (angl. connectivity) ir prieinamumo (angl. accessibility) problemomis.
Taigi kuo skiriasi šios junglumo, prieinamumo ir darnaus judumo sąvokos? Apie junglumą kalbame tuomet, kai mūsų galutinis kelionės tikslas yra tolimas ne pagal atstumą, o pagal kelionės laiką. Prieinamumas apibūdina kelionės kokybę, kainą, patogumą ir rizikas tenkinant visų bendruomenės narių poreikius. O štai darnų judumą galėtume apibrėžti kaip grupę tarpusavyje susijusių priemonių, kurios patenkina skirtingus įvairių gyventojų grupių poreikius mobilumui užtikrinti mieste, miestelyje, regione ar pan.
Galima teigti, jog susisiekimo infrastruktūra Europoje yra pakankamai gerai išvystyta, tačiau tiek besivystančios, tiek ir išsivysčiusios valstybės susiduria su junglumo trumpiems atstumams (angl. short-distance) problema, kitaip dar vadinamais „paskutiniojo kilometro“ barjerais (ang. „last-mile“ barriers). Tokie barjerai kaimiškoje vietovėje gyvenančiam žmogui sukelia didelių rūpesčių, tarkim, kaip pasiekti administraciniame centre esančią autobusų ar traukinių stotį, kaip nuvykti į darbą ir atgal. Tokiose vietovėse neretai 8 ar 10 kilometrų atstumas, kuris esant patogiam susisiekimui įveikiamas per 10 ar 15 minučių, gali tapti net ir kelių valandų iššūkiu.
Pažvelkime į realią situaciją Lietuvos regionuose. Pavyzdžiui, kalbant apie viešąjį susisiekimą Lazdijų rajone, čia iškyla visa kekė problemų tiek dėl junglumo, tiek prieinamumo ar darnaus judumo. Remiantis kasmetinės rajono gyventojų apklausos duomenimis, būtent junglumas ir prieinamumas šiame rajone kelia didžiausius iššūkius siekiant užtikrinti gyventojų mobilumą. Ilgus metus vystyta miesto infrastruktūra buvo orientuota tik į nuosavo automobilio turėtoją. Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė sutinka, jog susisiekimas opi problema rajone: „man labai svarbus rajono gyventojų mobilumas. Kasdien vykstama į darbo vietas, mokyklas, kultūros įstaigas, lankome turizmo objektus. Visada sakiau, kad svarbi yra ne tik rajono gyventojų gyvenimo, bet ir keliavimo kokybė. Siekiame būti žalias kraštas, traukiantis į pasienį vietos ir atvykstančius svečius, todėl darnus judumas yra naujas iššūkis, kurį padedami kraštietės Birutės Karakaitės tikiu, kad įveiksime“. Pažvelgus į šią problemą kūrybiškiau, darnus judumas gali tapti atsaku šiems iššūkiams, nes tai leistų maksimaliai išnaudoti įvairias transporto priemones (nuosavus automobilius, dviračius, paspirtukus ir pan.) atsižvelgiant į skirtingus visų rajono gyventojų poreikius. Tai apimtų ir didžiąją dalį tų trumpų kelionių, kurios yra gyvų ir tvarių miestų bei regionų pagrindas. Darnaus judumo skatinimas regione leistų teikti įvairialypę naudą tiek regionui, tiek visuomenei bei aplinkai. Tai leistų į judumą pažvelgi kitaip nei buvome pratę iki šiol. Siekiant efektyvaus šios problemos sprendimo, vertėtų apsvarstyti ir bendradarbiavimo galimybes su kitais pasienio zonos rajonais tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje. Išnaudoti visą pasienio zonos potencialą ieškant geriausių ir inovatyviausių sprendimo būdų gyventojų gyvenimo kokybei rajone gerinti.
Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.
EN