Liepos mėnesį pasirodęs 2019 m. septyniolikos Jungtinių Tautų (JT) Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo vertinimas parodė, kad Lietuvos situacija nuo praeitų metų nepagerėjo. Pagal tikslų įgyvendinimą Lietuva ženkliai atsilieka nuo kaimynių, o Europos Sąjungoje yra tik 23-ia iš 28 šalių.
Pasak Darnaus vystymosi ekspertų tinklo, liepą Seime pristačiusio tokį JT verdiktą, šiuo metu Lietuvoje vis dar trūksta tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo. JT ypač pabrėžia įmonių ir verslo dalyvavimo svarbą tikslų siekime. Vienas būdas verslui reikšmingai prisidėti prie Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo – taikyti darnumo, dar kitaip žinomos kaip įmonių socialinės atsakomybės, principus savo veikloje. Pasak JT, įmonių socialinė atsakomybė apibrėžia verslo modelį, kuris suderina ekonominius interesus su siekiu kurti teigiamus pokyčius socialinėje ir aplinkosaugos srityse.
Nors Lietuvos verslas vis dažniau dairosi į socialinę atsakomybę konkurencingumui ir tvarumui užtikrinti, kyla klausimas, kodėl tarp socialinės atsakomybės srities lyderių Lietuvoje dažniausiai minimas privatus verslas, tuo tarpu tik pora valstybės valdomų įmonių (VVĮ) atsiduria geriausiųjų reitinguose. Paskutiniais turimais Valdymo koordinavimo centro (VKC) 2017 m. Gerojo valdymo indekso duomenimis, prasčiausiai iš visų Lietuvos VVĮ veiklos aspektų įvertintas būtent darnumas. Šis kriterijus nurodė, jog tik kelios didelės Lietuvos VVĮ viešino su socialine atsakomybe susijusią informaciją.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje įgyvendinamo „Kurk Lietuvai“ projekto metu parengtas tyrimas atskleidė prasto įmonių pasirodymo darnumo vertinimuose priežastis. Giluminių interviu metu 19 VVĮ vadovybės atstovų pasakojo tiek apie vykdomas veiklas, tiek apie kliūtis platesniam socialinės atsakomybės taikymui.
Socialinė atsakomybė – ekonominė nauda ar etinis sprendimas?
„Reikia griebti jautį už ragų“, – paklaustas apie tai, kaip Registrų centras inicijavo pokyčius įmonės viduje, teigė generalinis direktorius Saulius Urbanavičius. Anot jo, toks požiūris būtinas siekiant tuo pačiu metu keisti įmonės kultūrą ir diegti praktinius darnumo sprendimus, kurie ilgainiui įmonei atneša įvairių naudų. Kaip motyvaciją taikyti socialinę atsakomybę tyrimo dalyviai nurodė norą įgyti konkurencinį pranašumą, nepriekaištingą reputaciją, išsaugoti ir pritraukti darbuotojus bei valdyti tokias rizikas kaip bendruomenių nepasitenkinimas ar griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai ateityje.
Būtent pastarąją naudą – rizikų valdymą – kaip ypatingai svarbią pabrėžė EPSO-G vadovas Rolandas Zukas, šmaikštaudamas, jog „socialinę atsakomybę galima taikyti iš tingėjimo“, – t. y., norint išvengti sunkių situacijų, kurios iškyla dėl įmonių nepasirengimo joms. „Mums svarbus yra ne tik rezultatas, bet ir būdai, kuriais jis pasiekiamas“, pridūrė jis.
Dėl tokių priežasčių 8 iš 19 kalbintų įmonių yra patvirtinusios darnumo strategijas, kuriomis įsipareigoja elgtis atsakingai visuomenės, darbuotojų ar gamtos atžvilgiu. Tačiau ne visos valstybės valdomos įmonės supranta socialinę atsakomybę kaip racionalų verslo sprendimą. Įdomu tai, kad įmonės, kurios buvo pažengusios socialinės atsakomybės taikyme, jos naudas matė labiau iš verslo pusės, o tos, kurios teigė, jog darnumas nėra prioritetas, apie socialinę atsakomybę kalbėjo kaip apie vertybę. Tai parodo, kad nauda verslui ir finansinė grąža valstybei yra pirmoje vietoje, bet socialinė atsakomybė vis dar nėra matoma kaip būdas užtikrinti tvarią ir ilgalaikę grąžą.
Svarbiausi – darbuotojai
Tyrimo duomenys atskleidė pozityvią tendenciją, kad tik mažuma kalbintų įmonių socialinę atsakomybę suvokia kaip pavienes savanorystės akcijas, tuo tarpu net du trečdaliai apklaustų VVĮ demonstruoja visapusišką socialinės atsakomybės ir jos teikiamų naudų sampratą. Nors dalis pašnekovų išskyrė kraujo donorystės ar pyragų kepimo akcijas kaip pirminius darnumo pavyzdžius, kur kas dažniau buvo kalbama apie ilgalaikius įmonės veiklos procesus: nuolatinį bendradarbiavimą su vietinėmis bendruomenėmis, energijos vartojimo efektyvinimą ar diskriminacijos apraiškų įmonėje mažinimą.
Dažniausiai išskirtos keturios prioritetinės socialinės atsakomybės taikymo sritys – darbuotojų pasitenkinimas, aplinkosauga, santykiai su visuomene ir vietine bendruomene bei skaidrumas. Keletas įmonių savanoriškai suteikia darbuotojams papildomą sveikatos draudimą, bendradarbiauja su profsąjungomis, užtikrina lankstaus darbo grafiko galimybes. Nors kitos socialinės atsakomybės sritys kiek mažiau išvystytos, matomas itin didelis susirūpinimas darbuotojais.
Pasak įmonių atstovų, dažnai šie prioritetai buvo pasirinkti taikant tarptautiniuose socialinės atsakomybės standartuose išskirtas sritis arba atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką ir poreikius. Tačiau tyrimo metu pastebėta, jog kartais įmonės renkasi lengviausią kelią, t. y., vengia įvardinti konkrečias ir problematiškas įmonės veiklos sritis, kurias keisdamos galėtų padaryti didžiausią teigiamą poveikį. Pavyzdžiui, jeigu pagrindinis įmonės neigiamas poveikis yra aplinkosaugos srityje, bet įmonės socialinė atsakomybės veiksmai apsiriboja darbuotojų pasitenkinimu, tai neatitiktų tarptautinių rekomendacijų tikslingiausiam socialinės atsakomybės taikymui.
Savo pastangas įsivertina įvairiai
Skirtumai tarp VVĮ taip pat išryškėjo savo įmonės socialinės atsakomybės pažangos vertinimuose. Skalėje nuo 1 iki 5, tik dvi VVĮ teigė pasiekusios aukščiausiąjį – penktąjį lygmenį, tuo tarpu viena pripažino, jog visiškai nėra pažengusi socialinės atsakomybės srityje ir vykdo tik jai pavestus bazinius įsipareigojimus. Likusiųjų savęs vertinimai svyravo tarp šių dviejų ekstremumų.
Žvelgiant į viešai prieinamą informaciją, galima spėti, kad kai kuriais atvejais įmonės pervertino arba nuvertino savo socialinės atsakomybės lygį. Nuvertinusios dažniausiai nežinojo, jog kai kurios jų įmonės veiklos priskirtinos darnumui, tuo tarpu pervertinusios tikriausiai norėjo kuo geriau pasirodyti. Nors kritikai pažymi, kad socialinė atsakomybė tėra tik viešųjų ryšių įrankis, lengvai atskirti paviršutinišką nuo pilnavertiško įmonių socialinės atsakomybės taikymą galima pažvelgus į tai, ar įmonė vykdo tik pavienes akcijas, ar visapusiškai integruoja darnumo principus į veiklą – pradedant darbuotojų gerove ir korupcijos prevencija, baigiant tiekimo grandinės patikra ir poveikio klimato kaitai mažinimu.
Institucijų vaidmuo
Dalis tyrime dalyvavusių VVĮ teigė, esą Lietuvos institucijos nėra įvardijusios joms konkretaus lūkesčio socialinės atsakomybės taikymui bei ne visada pačios rodo gerąjį pavyzdį. Tyrimo duomenys atskleidė, kad, kitaip nei Lietuvoje, Skandinavijos šalyse populiarus suvokimas, jog valstybės valdomos įmonės yra pavyzdys privačiam verslui, nurodantis, kaip taikyti socialinės atsakomybės principus savo veikloje ir tokiu būdu vystytis ne tik tvariai, tačiau ir pelningai. Švedijos Vyriausybė aktyviai skatina VVĮ nustatyti rodiklius socialinės atsakomybės tikslų įgyvendinimui sekti. Pavyzdžiui, propaguojant lyčių lygybę, visoms Švedijos VVĮ taikomas bendras lūkestis, jog bent 40 proc. vadovų pozicijų būtų užimtos moterų. Dalis kalbintų Lietuvos VVĮ pabrėžė, jog svarbu, kad valstybė ir VVĮ dirbtų išvien siekiant darnumo tikslų bei keliant ambicingus rodiklius.
Nenoras keistis, kompetencijų ir pavyzdžių stoka
Paklaustos apie tolimesnius iššūkius socialinės atsakomybės diegimui ir plėtrai, VVĮ teigė, kad trūksta vidinės komunikacijos apie jos teikiamą naudą, ne visi darbuotojai linkę keistis, o visuomenė kartais žiūri neigiamai į bandymą daryti daugiau nei „parašyta”. Aktyvų darnumo siekį įmonėse stabdo ir tokios priežastys kaip kompetencijų ir žmogiškųjų išteklių trūkumas, taip pat patiriamas didelis administracinis krūvis, vidinės pertvarkos ar pasikeitusi vadovybė.
Atsakant į klausimą, kas galėtų paskatinti ir padėti VVĮ aktyviau taikyti socialinę atsakomybę, dauguma pateikė vieningą atsakymą – gerieji pavyzdžiai valstybės valdomų įmonių kontekste. Pasak įmonių vadovų, būtent dalinimasis tiek gerosiomis, tiek blogosiomis praktikomis galėtų suteikti stipresnę paskatą ir būtinas žinias įmonėms keistis. Informacija tarp įmonių „nesuvaikšto” – tik kelios įmonės gebėjo pateikti socialinės atsakomybės lyderių pavyzdžius Lietuvoje, o VVĮ tarpe dažniausiai minėtos EPSO-G, Lietuvos energija ir Klaipėdos nafta.
Rugpjūčio 28d. „Kurk Lietuvai” tyrimo autorių bei Valdymo koordinavimo centro kartu organizuojamas gerųjų socialinės atsakomybės praktikų dalinimosi renginys „Valstybės valdomų įmonių socialinė atsakomybė: nauda valstybei, įmonėms ir visuomenei“ padės VVĮ dalintis informacija ir rasti galimus sprendimus konkretiems iššūkiams spręsti. Pranešėjai dalinsis patirtimis apie šioje srityje lyderiaujiančios Švedijos institucijų ir jų valdomų įmonių bendradarbiavimą, aptars besikeičiančią Lietuvos valstybės valdomų įmonių darnumo stebėseną bei įsigilins į trijų Lietuvos valstybės valdomų įmonių darnumo praktikų pavyzdžius. Registrų centras draugiškai sutiko suteikti renginiui patalpas. Šis renginys atidarys tęstinį Valdymo koordinavimo centro kuruojamą renginių ciklą skatinantį ir įgalinantį teigiamus pokyčius valstybės valdomose įmonėse.
Parengė A. Buraitytė, E. Lekavičiūtė ir M. Misiulaitytė.
EN