Globalėjančiame pasaulyje viešosios politikos iššūkiai darosi vis sudėtingesni ir sudėtingesni – nuo socialinės nelygybės, senstančios visuomenės iki ekonominių rodiklių palaikymo – keliantys įtampą ir verčiantys greitai prisitaikyti bei kurti tokią viešąją politiką, kuri įveiktų naujus iššūkius. Tam, kad viešoji politika atlieptų tiek šiandienos, tiek ateities kartų poreikius, visos visuomenės grupės turi siekti ir reikalauti daugiau ilgalaikio mąstymo, o vyriausybės diegti inovatyvias viešosios politikos formavimo praktikas.
Komandos, skatinančios inovacijas viešajame sektoriuje, subūrimas dažnai padeda peržengti tokias kliūtis kaip žinių, bendradarbiavimo ar lyderystės inovuojant trūkumą ir skatinti inovacijų kultūrą viešajame sektoriuje. Tokios komandos pasaulyje dažnai bendrai yra vadinamos viešosios politikos laboratorijomis (angl. policy labs) arba tiesiog inovacijų laboratorijomis ar elgesio mokslų komandomis (angl. behavioural insights teams). Jose dirba žmonės su netradicinėmis viešajam sektoriui kompetencijomis – dizaino, elgesio mokslų, didžiųjų duomenų analizės įgūdžiais, kurie įvariais būdais stengiasi perprasti tikruosius žmonių poreikius ir pagal tai kurti geresnes viešąsias paslaugas.
2016 m. 14-likoje Europos sąjungos šalių veikė daugiau nei 75-ios viešosios politikos laboratorijos tiek nacionalinu, tiek regioniniu ir savivaldos lygiu. Sunku pasakyti, kiek tokių laboratorijų galėtume suskaičiuoti šiandien, nes didelė dalis jų yra steigiamos kaip trumpalaikis bandymas, kuris, sėkmės atveju, tęsia ar net plečia savo veiklą. Jų tikslas – paskatinti bendradarbiavimu ir įrodymais grįstą viešosios politikos formavimo praktiką bei eksperimentavimą siekiant kurti geresnius, į vartotojus/ visuomenę orientuotus politikos sprendimus. Šiam tikslui pasiekti politikos laboratorijos paprastai:
- Vykdo tyrimus, generuoja politikos sprendimų alternatyvas ir atlieka jų testavimus.
- Užsiima šviečiamąja veikla, t.y. organizuoja įvairius seminarus, dirbtuves, konferencijas ar rengia metodinę medžiagą, siekiant įgalinti valstybės tarnautojus taikyti inovatyvius politikos formavimo metodus.
Būtent dėl savo įsipareigojimo generuoti ne tik tyrimus, bet ir praktiškai ištestuoti sprendimų alternatyvas, politikos laboratorijos dažnai yra vadinamos „do-tanks“ vietoj jau gerai atpažįstamo „think-tank“ termino.
Ar Lietuva pasirengusi į viešosios politkos formavimą įsileisti netradicinius sprendimų paieškos metodus, kurie jau spėjo įsitvirtinti Europoje? Kokios yra galimybės tokią laboratoriją steigti Lietuvoje? Į šiuos klausimus atsakymų ieško Kurk Lietuvai projektų vadovės Dr. Dalia Bagdžiūnaitė ir Rūta Komskienė, sekite jų projekto progresą čia.
Naudoti šaltiniai:
Nesta (2014). Innovation teams and labs. A practical guide. Prieiga per internetą: https://media.nesta.org.uk/documents/innovation_teams_and_labs_a_practice_guide.pdf
OECD (2017), Fostering Innovation in the Public Sector, OECD Publishing, Paris. Prieiga per internetą: https://doi.org/10.1787/9789264270879-en.
SGI (2018). SGI 2018 Survey. Prieiga per internetą: http://www.sgi-network.org/2018/ .
Vesnic-Alujevic, L., Stoermer, E., Rudkin, J., Scapolo, F., Kimbell, L. The Future of Government 2030+: A Citizen-Centric Perspective on New Government Models. EUR 29664 EN. Publications Office of the European Union, Luxembourg, 2019. ISBN 978-92-76-00165-2 doi:10.2760/145751, JRC 115008. Prieiga per internetą: https://ec.europa.eu/jrc/en/publication/eur-scientific-and-technical-research-reports/future-government-2030
EN