100 proc. – tiek Lietuvos darnumo specialistų dalyvavusių 2015 m. Deloitte vykdytoje apklausoje nurodė, kad per ateinančius 15 metų įmonių socialinės atsakomybės taikymas šalyje suklestės.
Pasak Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, įmonių socialinė atsakomybė – verslo suvokimas, kad jis taip pat reikšmingai formuoja visuomenės mikroklimatą, ir todėl, greta pelno siekimo, ilgalaikiam ir darniam verslui būtina ne tik nepažeisti įstatymų, bet ir laikytis jų dvasios, etinių standartų, siekti teisines normas viršijančių visuomeninių tikslų, tokių kaip sveikesnė, draugiškesnė visuomenė, gyventi palankesnė aplinka, laimingesni darbuotojai. Paprasčiau tariant, darnaus verslo modelis suderina įmonės ekonominius interesus su siekiu kurti teigiamus pokyčius socialinėje ir aplinkosaugos srityse.
Aplinkos, socialinio ir valdysenos (angl. Environmental, social and governance (ESG)) faktoriais paremtos investicijos 2018 m. sudarė ketvirtadalį profesionaliai valdomo turto pasaulyje. Iš 200 studijų apie darnumo poveikį verslui, 88 proc. užfiksavo pozityvią įtaką veiklos rezultatams, o 80 proc. nurodė, jog įmonės turėjo didesnę investicinę grąžą nei tos, kurios netaikė socialinės atsakomybės principų savo veikloje. Pasaulinės tendencijos akivaizdžios – įmonių socialinė atsakomybė tampa nauja norma.
Būdas uždirbti atsakingai
Užsienio šalių ekspertai konstatuoja, kad įmonės, besiremiančios minėtais ESG principais savo veikloje, pasižymi žemesne kapitalo kaina, mažesniu nepastovumu, mažiau kyšininkavimo ir korupcijos atvejų. Tuo tarpu kai kurios socialinės atsakomybės nediegiančios įmonės nukenčia nuo skandalų, valdysenos nenuoseklumo, darbuotojų streikų ir sukčiavimo. Įmonėms, kurios remiasi socialine atsakomybe, lengviau sekasi pritraukti darbuotojus, todėl jos gali įgyti konkurencinį pranašumą.
Pasak mokslinių tyrimų apžvalgos, pagrindiniai įmonių socialinės atsakomybės privalumai yra sumažėję kaštai ir rizika, pelno maksimizavimas ir konkurencinio pranašumo įgijimas, reputacijos ir legitimacijos palaikymas, sinergetinis vertės kūrimas. Pasak ekspertų, gerai valdomai ir socialiai atsakingai bendrovei yra lengviau įvertinti galimas rizikas, sumažinti išlaidas bei pagerinti finansinę veiklą.
Kaip užtikrinti įmonių socialinės atsakomybės veiksmingumą?
Nors socialinės atsakomybės taikymas verslo veikloje turi daug privalumų, kartais keliama kritika, kad jos taikymas tam tikruose sektoriuose sumažina finansinę grąžą. Gilinantis į tyrimus, kuriuose suponuojamos tokios išvados, visgi galima pastebėti, jog ne visais atvejais buvo išnaudojamas įmonių socialinės atsakomybės potencialas – pavyzdžiui, ji diegiama nepritaikius jos įmonės specifikai bei poreikiams, ir nesuvokiant, kad verslo ir visuomenės gerovės siekimas yra tarpusavyje priklausomi, o ne priešingi tikslai.
Taip pat, įmonių socialinės atsakomybės taikymas įmonių veikloje gali neatsispindėti atsiperkamumo rodikliuose dėl palaipsninio, ilgalaikio poveikio, kuris gali būti matuojamas tik po kelerių metų. Kaip pastebi Verslo ir darnaus vystymosi komisija, sudaryta Pasaulio ekonomikos forume Davose 2016 m. ir skirta atskleisti darnumo naudą verslui, socialinės atsakomybės integracija reikalauja pirminių investicijų, todėl, norint, kad ją diegiančios įmonės nepralaimėtų konkurencinės kovos įmonėms, nedarančioms tokių investicijų, privalus reguliacinės aplinkos pritaikymas ir standartų suvienodinimas.
Galų gale, su įmonių socialine atsakomybe susijusių sąvokų bei indeksų yra nemažai, todėl kyla pavojus, kad įmonės gali pritaikyti sau palankesnį indeksą arba matavimo įrankį, kad pasirodytų gerai. Tačiau dėl pastarąjį dešimtmetį išpopuliarėjusių Pasaulinio atskaitingumo iniciatyvos (angl. Global Reporting Initiative) ir JT Pasaulinio susitarimo (angl. United Nations Global Compact), sumažėjo riziką, kad įmonių socialinė atsakomybė taps tik marketingo ar viešųjų ryšių „triuku“.
Darnaus vystymosi tikslai – kelrodis įmonėms
Vis akivaizdesnes grėsmes keliančios klimato kaitos ir didėjančios socio-ekonominės nelygybės kontekste, ypatingai svarbu kelti bendrus tikslus, kurių gali siekti ne tik visos pasaulio šalys, tačiau ir verslas bei privatūs asmenys. Būtent todėl įmonių socialinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su Darnaus vystymosi tikslais (DVT), kuriuos įgyvendinti kartu su kitomis Jungtinių Tautų narėmis 2015 m. įsipareigojo ir Lietuva. Šis 17-os tikslų planas, dar vadinamas Darbotvarke 2030, skirtas siekti taikos, partnerystės bei kovoti su socialinėmis, aplinkosauginėmis bei ekonominėmis problemomis iki 2030 m. Savo veiklą šiais tikslais grindžiančios įmonės gali tiesiogiai prisidėti prie kovos su globaliomis ir lokaliomis problemomis.
Pasak Jungtinių Tautų, DVT turi konkrečias naudas verslui. Visų pirma, DVT nukreipia viešųjų ir privačių investicijų srautus į globalius iššūkius, o taip yra sukuriamos naujos rinkos įmonėms, kurios gali pateikti inovatyvius sprendimus siekiant veiksmingų pokyčių. Pasak Harvard Business Review bei Verslo ir darnaus vystymosi komisijos, skaičiuojant perspektyviausias naujo verslo galimybes, DVT galėtų iki 2030 m. sukurti 12 trilijonų JAV dolerių vertę. O vien tik lyčių lygybės pasiekimas (penktasis DVT) iki 2025 m. išaugintų pasaulio BVP 28 trilijonais JAV dolerių.
Šių tikslų integravimas sustiprina suinteresuotų šalių santykius ir leidžia įmonėms neatsilikti nuo politikos plėtros ir didinti verslo vertę. DVT atspindi suinteresuotų šalių lūkesčius bei ateities politikos kryptis tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis. Įmonės, kurių prioritetai suderinti su DVT, gali sustiprinti klientų, darbuotojų ir kitų suinteresuotų šalių įsitraukimą, o įmonės, kurių veikla to neatspindi, vis dažniau susidurs su teisinėmis ir reputacinėmis rizikomis. DVT įtraukimas į verslo modelį taip pat gali sustiprinti ekonomines iniciatyvas naudoti išteklius efektyviau arba pereiti prie tvaresnių alternatyvų.
Socialiai atsakingos įmonės, siekiančios globalių tikslų įgyvendinimo, taip pat prisideda prie visuomenės ir rinkų stabilizavimo. Kitaip tariant, verslas negali būti sėkmingas nesėkmingose visuomenėse, tad investavimas į DVT siekimą prisideda prie taisyklėmis paremtų rinkų, skaidrių finansinių sistemų, nekorumpuotų ir gerai valdomų institucijų kūrimą.
Daugiau apie įmonių socialinės atsakomybės taikymą Lietuvoje bei apie projektą, skatinantį valstybės valdomas įmones tapti socialinės atsakomybės pavyzdžiu, skaitykite čia. Plačiau apie įgyvendintą projektą, skirtą Darnaus vystymosi tikslų integravimui į šalies strateginį planavimą, rasite čia.
Šaltiniai
Bhagat ir Bolton, 2008; Business and Sustainable Development Commission, 2017; Chava, 2011; Clark, Feiner ir Viehs, 2015; Crane, McWilliams, Matten, Moon ir Seigel, 2008; Deutsche Bank, 2012; EBPO, 2016; Forbes, 2018; Greening ir Turban, 2000; Harvard Business Review, 2006; Harvard Business Review, 2017; Lansilahti, 2012; MSCI ESG Research, 2019; NASDAQ Baltic, 2019; Porter ir Kramer, 2006; SDG Compass guide, 2015; Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, 2016; Servaes ir Tamayo, 2013; Smith, 2011; Soana, 2009
Nuotrauka iš pixabay.com.
Parengė A. Buraitytė, E. Lekavičiūtė ir M. Misiulaitytė.
EN