Birželio 8 d. Helsinkyje vyko viena didžiausių teisės ir technologijų konferencijų regione – „Kaip dirbtinis intelektas (DI) formuos teisės ateitį?“. Konferencija sutraukė Europos teisės ir technologijų specialistus diskusijoms apie technologijų keliamus iššūkius ir jų sprendimo būdus. „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Virgilijus taip pat aptarė Helsinkio Legal Tech Lab veiklą su direktore dr. Riikka Koulu.
Virgilijus Pajaujis su Helsinkio Legal Tech Lab direktore dr. Riikka Koulu
Konferenciją atidaręs Helsinkio universiteto profesorius Kimmo Nuotio atkreipė dėmesį į tai, kad DI panaudojimas prieš kurį laiką dar buvo laikomas mokslinės fantastikos sritimi. Šiai dienai DI pritaikymo galimybės tampa realiomis, o Europos Sąjunga (ES) žvelgia progresyviai ir planuoja iki 2020 metų investuoti 20 milijardų eurų į DI inovacijas ir tyrimus. Tačiau Helsinkio konferencijoje neapsieita ir be kritinio požiūrio į sparčiai augantį technologijų populiarumą. Londone gyvenantis rašytojas urbanistas Adam Greenfield technologizavimo procesą prilygino žmogaus galimybių apribojimui (angl. the eclipse of human discretion), pateikdamas praktinius pavyzdžius iš skirtingų žmonijos sferų.
Robotas-samurajus – nepailstančiai ir identiškai atkartojantis Japonijos samurajų kardo valdymo judesius, The Next Rembrandt Project – algoritmas, atkuriantis Rembranto darbus (plačiau apie projektą žemiau esančiame video) ir Bot Dylan – sistema, kuri DI pagrindu kuria folk muzikos kompozicijas. Šie ir kiti DI pritaikymo atvejai perima žmogaus ilgus metus tobulintus įgūdžius juos ne tik identiškai atkartodami, tačiau neretai ir pranokdami. Tik laiko klausimas, kiek užtruks, kol DI įvaldys ir teisės sritį perimdamas teisinių problemų tarp žmonių sprendimą.
Vis dėlto apokaliptinio scenarijaus teisininko profesijai piešti nereikėtų, o tinkamai pasiruošti technologijų nulemtiems pokyčiams darbo rinkoje yra svarbu. Teisinio argumentavimo stiprinimas ir programavimo (pavyzdžiui, Javascript ar Python kalbų) įgūdžių įgijimas – tai savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį rengiant ateities teisininkus technologijų kontekste. Programavimo žinios leistų geriau suvokti kompiuterinį ir programų funkcionavimą, o pats programavimas galėtų būti susijęs su teisinių problemų sprendimu.
Technologinis proveržis teisėje neabejotinai įvyks. Suvokę galimą naudą ir įsivardinę potencialius iššūkius, paspartinsime progresą ir išvengsime technofobinių nuotaikų teisininkų tarpe.
„Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Virgilijus dėkoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir „Investuok Lietuvoje“ už suteiktą galimybę dalyvauti vertingoje konferencijoje bei susitikime su Helsinkio Legal Tech Lab kolektyvu.
Daugiau apie „Kurk Lietuvai“ dalyvių Virgilijaus Pajaujo ir dr. Ramunės Dirvanskienės vykdomą projektą „LegalTech centro Vilniuje koncepcija“ galite sužinoti ČIA.
Technologinis proveržis teisėje neabejotinai įvyks. Suvokę galimą naudą ir įsivardinę potencialius iššūkius, paspartinsime progresą ir išvengsime technofobinių nuotaikų teisininkų tarpe.
EN