Teisė turi reputaciją kaip viena konservatyviausių profesijų, tačiau XXI a. technologijos ir čia pradeda įnešti pokyčių. Darbo rinka keičiasi, klientai reikalauja daugiau paslaugų už mažesnę kainą, ir, pamažu, siekiant išlikti rinkoje, teisės specialistai ima ieškoti būdų, kaip keisti savo praktiką.
Vienas iš populiarėjančių optimizacijos būdų – teisinių paslaugų perkėlimas (angl. LPO – legal process outsourcing), kuomet lyderiaujančios teisinės įmonės ar korporacijos perka teisines paslaugas iš kitų įmonių, neretai įsikūrusių mažesnio darbo užmokesčio šalyse. Tokiuose centruose teisininkai peržiūri didelius kiekius dokumentų, rengia sutartis, dokumentus bylinėjimuisi bei atlieka kitus teisinius veiksmus įmonei-užsakovei. Lietuva dėl savo puikios infrastruktūros, greito interneto ir plačios talentų pasiūlos yra patraukli vieta užsienio investuotojams steigti aptarnavimo centrus, tame tarpe ir teisės paslaugų. Tačiau kylant vidutiniam darbo užmokesčiui ir Lietuvai iš pigaus darbo šalies virstant vidutinio darbo užmokesčio šalimi, vien darbo užmokesčio skirtumais privilioti investuotojus į Lietuvą darosi vis sudėtingiau. Taigi norint išlikti patrauklia vieta investiciniu požiūriu, būtina rasti naujų būdų, kaip papildyti LPO sektorių. Vienas tinkamiausių tam būdų – teisinių technologijų (LegalTech) vystymas.
Teisinės technologijos (LegalTech) – tai technologijų pritaikymas siekiant pagreitinti, palengvinti ar automatizuoti teisinius veiksmus, tokius kaip dokumentų rengimas, apskaita, bylų paieška ar saugojimas. Kadangi teisinių technologijų naudojimas pagreitina teisininkų darbą arba leidžia automatizuoti kai kuriuos procesus, kuriems atlikti reikėdavo samdyti žmogų, ši praktika leidžia tas pačias paslaugas suteikti už mažesnę kainą. LPO padeda mažinti kainas tik iki tam tikros ribos, o teisinės technologijos atveria naujus neribotus horizontus.
Kiti sektoriai, tokie kaip finansai, jau kuris laikas aktyviai vysto technologijas (FinTech), kurios plačiai paplitusios pasaulyje. Tačiau LegalTech vis dar yra naujovė, tik pamažu besiskinanti kelią į teisės praktiką. Šiuo metu pasaulyje tik pradeda kurtis teisinių technologijų centrai, todėl tai yra puiki galimybė Lietuvai tapti globalia teisinių technologijų lydere. Derinant naujų teisinių technologijų produktų vystymą su technologijoms imlių teisės studentų ruošimu, būtų galima sukurti terpę ypač patrauklią investuotojams. Po kelerių metų LegalTech sektoriui ėmus sparčiai augti, o investuotojams ieškant naujų galimybių, Lietuva jau turėtų išvystytą infrastruktūrą, talentų ir produktų pasiūlą teisinių technologijų sektoriui. Taigi dabar, LegalTech dar tik besivystant, yra itin tinkamas metas žengti į šia sritį pirmiesiems.
Lietuva turi išskirtinį potencialą vystyti teisinių technologijų sektorių bei tapti ateities teisės lydere. Šalies infrastruktūra yra patraukli Europoje veikiantiems teisinių paslaugų žaidėjams dėl buvimo ES jurisdikcijoje, Vakarų kultūros tradicijų, teisinio reguliavimo, patikimumo, aukštų darbo kultūros standartų bei vienos draugiškiausių ekosistemų startuoliams pasaulyje. Lietuva investuotojams gali pasiūlyti ne tik gerai paruoštus informacinių technologijų specialistus, bet ir vieną didžiausių teisės studentų skaičių 1 tūkst. gyventojų Europos Sąjungoje. Atsižvelgiant į Vakarų įmones aptarnaujančių centrų poreikius, Mykolo Romerio Universitete (MRU) pradėti ruošti ir bendruomeninės teisės (ang. k. common law) specialistai, galintys teikti teisines paslaugas ne tik Europos, bet ir JAV ar Jungtinės Karalystės įmonėms. Taip pat bendradarbiaujant MRU ir Vilniaus Gedimino Technikos Universitetui (VGTU) teisininkai studijų metu bus supažindinami su LegalTech galimybėmis, veikimo pagrindais ir principais, pabandys patys sukurti pirmuosius legaltech produktų prototipus. Studentai taip pat bus skatinami ir remiami aktyviai dalyvauti legaltech startuolių ekosistemoje.
Ir tai tik keletas šalies privalumų užsienio investuotojams. Vilniuje veikia tarptautinį pripažinimą pelnę finansinių technologijų centrai, kurie inkorporuodami ir teisines technologijas, dar stipriau sustiprintų savo pozicijas, ypač draudimo, turtinių transakcijų, e-tapatybės ir kitose finansų ir teisės sąlyčio srityse. Taip pat, Europos Sąjungai įdiegiant naują asmens duomenų apsaugos sistemą (angl. GDPR – General Data Protection Act), centralizuotas ateities teisės vystymo centras galėtų tapti ir regiono GDPR kompetencijų centru.
Vilnius LegalTech 2018 Konferencija
Siekiant aukščiau paminėtų tikslų „Kurk Lietuvai“ programos dalyviai Virgilijus Pajaujis ir dr. Ramunė Dirvanskienė kartu su Vilniaus miesto savivaldybe ir Mykolo Romerio Universitetu (MRU) ėmėsi žingsnių inicijuoti Vilnius LegalTech centro projektą.
Vilniaus mero dr. Remigijaus Šimašiaus sveikinimo kalba Vilnius LegalTech 2018 konferencijoje
2018 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto savivaldybėje suorganizuota pirmoji Lietuvoje LegalTech konferencija, subūrusi vietos teisės ir technologijų sričių ekspertus pasiklausyti MRU iniciatyva pakviesto žymaus teisinių technologijų eksperto iš JAV prof. Danielio Martino Katzo ir aptarti Vilnius LegalTech centro steigimo. Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus m. meras dr. Remigijus Šimašius, MRU Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė ir „Kurk Lietuvai“ projektų vadovas Virgilijus Pajaujis, pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo akademijos ir teisinių kontorų atstovai. Konferencijos programą ir įrašą galite rasti čia (programos nuoroda, įrašo nuoroda).
,,Kurk Lietuvai“ programos projektų vadovai Virgilijus Pajaujis ir dr. Ramunė Dirvanskienė konferencijoje Vilnius LegalTech 2018 aptarė Vilniaus LegalTech centro idėją su žymiu teisinių technologijų ekspertu iš JAV Prof. dr. Danieliu Martinu Katzu, pakviestu į Vilnių MRU iniciatyva
Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto pritaikymą teisėje, D. Katzas paminėjo ekspertines sistemas, mašininį mokymąsi ir natūralios kalbos apdorojimą. Pagrindinė ekspertinių sistemų idėja – koduoti taisykles, reglamentuojančias sprendimo priėmimo procesą arba ekspertinių žinių procesus paverčiant juos programine įranga. Tuo tarpu pasitelkiant mašininį mokymąsi bei natūralios kalbos apdorojimą, galima formuoti tam tikras teisines predikcijas klasifikuojant dokumentus, prognozuojant sutarčių sąlygas ir pasekmes, galimas bylinėjimosi išlaidas ir kitus teisės praktikos aspektus. Pasak prof. dr. D. Katzo, žengiant į ketvirtąją pramonės revoliuciją, būtina sutelkti dėmesį į dirbtinio intelekto pritaikymo galimybes, kripto infrastruktūrą ir dalykų internetą (angl. Internet of things). D. Katzas taip pat atkreipė dėmesį į su ateinančia revoliucija siejamas tendencijas – koduotas draudimo sutartis panaudojant kripto infrastruktūrą, elgsenos modelių kūrimą siekiant prevenciškai reaguoti į nusikalstamos veikos darymą, ginčų sprendimo sistemas internetu ir kitus inovatyvius sprendimus.
Vilnius LegalTech konferencija Vilniaus Miesto savivaldybėje
Po svečio iš JAV pranešimo, konferencijos dalyviai diskutavo plenarinėse sesijose. Pirmoje iš jų – ir toliau nagrinėtos dirbtinio intelekto pritaikymo galimybės teisės praktikoje bei praktiniai LegalTech pavyzdžiai. Profesorius dr. Tomas Krilavičius (Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetas, Baltijos pažangių technologijų institutas), paklaustas apie prognozuojamos analitikos ir elgsenos modelius teisėje, pavyzdžiui Compass algoritmą recidyvizmo prognostikai, pabrėžė tikslių ir kokybiškų duomenų reikšmę bei technikas, tikrinančias duomenų patikimumą. Dr. Paulius Pakutinskas (Telia Lietuva, Mykolo Romerio universitetas) pasidalino LegalTech pavyzdžiu iš darbo praktikos, kuomet rutininiams klausimams atsakyti ir sprendimo priėmimo procesui optimizuoti buvo pasitelkta internetinių pokalbių mašina (angl. chatbot). Danielis Katzas, kalbėdamas apie teisinių paslaugų įmonių reakcijas, teigė, kad didelės advokatų kontoros keičia požiūrį technologijų atžvilgiu dėl didėjančios konkurencijos ir klientų reikalavimų paslaugas teikti greičiau bei pigiau.
Mykolo Romerio Universiteto Teisės fakulteto dekanė prof. dr. Lyra Jakulevičienė
Antroji diskusijų sesija buvo skirta Vilnius LegalTech centro idėjai aptarti. Diskusijos metu kalbėta apie investicijas, galimas centro kryptis ir dalyvius, IT specialistų poreikį ir privataus verslo iniciatyvas. Lukas Inokaitis („Investuok Lietuvoje”) pabrėžė, kad didžiosios kompanijos, tokios kaip Danske, Nasdaq ar Citco, lokacijas renkasi ne vien dėl talentų, tačiau ir technologijoms draugiškos erdvės, infrastruktūros ar biurų patalpų, bei pateikė Nyderlandų kompanijos „Hyarchis“, neseniai atidariusios biurą Kauną, pavyzdį.
Dr. Martynas Mockus (MRU LegalTech vadovas) pateikė sąrašą galimų centro krypčių (GDPR, kibernetinis saugumas, NanoTech, GovTech) ir suinteresuotų subjektų (nuo valdžios institucijų iki nevyriausybinių organizacijų) bei akcentavo startuolių vaidmenį LegalTech industrijai.
Nuotraukoje ,,Kurk Lietuvai“ projektų vadovo Virgilijaus Pajaujo moderuojama diskusija apie Vilniaus LegalTech centro steigimą. Iš kairės: Lukas Inokaitis (Investuok Lietuvoje), dr. Rimantas Simaitis (Cobalt, Vilniaus Universiteto Teisės fakultetas), Virgilijus Pajaujis (,,Kurk Lietuvai“), Prof. dr. Danielis Martinas Katzas (The Law Lab, Illinois Tech – Chicago Kent College of Law), Prof. Habil. dr. Antanas Čenys (Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas), dr. Martynas Mockus (Mykolo Romerio Universitetas, LegalTech vadovas).
Prof. habil. dr. Antanas Čenys (Vilniaus Gedimino technikos universitetas) kėlė klausimą dėl IT specialistų ir studentų pritraukimo pabrėždamas finansinę ir motyvacinę puses bei pateikdamas FinTech kilimo pavyzdį.
Doc. dr. Rimantas Simaitis („Cobalt”, Vilniaus universiteto Teisės fakultetas) kalbėjo apie tai, kad kuriant centrą svarbu įtraukti teisės profesionalus norint suprasti, kaip transformuoti teisės praktiką ir keisti konservatyvios industrijos nusistatymą.
Danielis Katzas, apibendrindamas diskusiją, pabrėžė rinkos ir verslo poreikius, kuriuos turėtų atliepti kuriamas centras. Teisinių sprendimų architektas (angl. legal solutions architect) turėtų būti tas žmogus, kuris sukviestų skirtingas šalis įsitraukti į centro veiklas.
Konferencijos metu buvo aptarta, kad Vilnius LegalTech centras veiktų kaip bendradarbystės erdvė, atvira visų universitetų mokslininkams, studentijai, technologijų specialistams, teisininkų bendruomenei, valdžios institucijoms, verslui ir startuoliams. Vilnius LegalTech Centras sustiprintų technologijoms atviro Vilniaus miesto ir visos šalies įvaizdį, pritrauktų užsienio investicijų ir prisidėtų prie Lietuvos LegalTech lyderystės regione.
Daugiau apie „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių Virgilijaus Pajaujo ir Ramunės Dirvanskienės vykdomą LegalTech centro projektą galite pasiskaityti čia (nuoroda).
EN