Kokias galimybes teisininkams ir jų klientams gali suteikti technologijos? Kaip savo turimas teisines žinias ir kompetencijas pagalba galima praplėsti technologijų pagalba? Į šiuos ir panašius teisės inovatoriaus Danielio Martino Katzo iškeltus klausimus „Kurk Lietuvai“ dalyvis Virgilijus Pajaujis atsakymų ieškojo Berlyne ir Vilniuje vykusiuose teisės technologijų hakatonuose.
Hakatonas – kas tai?
Hakatono (angl. hackathon) etimologija siejama su anglų kalbos žodžiais – hack ir marathon. Tik “hakinimas” čia neturėtų būti suprantamas neigiama prasme, priešingai – legal tech hakatonu siekiama pasiūlyti tam tikrus technologinius prototipus, sprendimus konkrečioms problemoms. Įprastai kiek ilgiau nei maratono distancija trunkantis renginys sutraukia įvairių sričių atstovus – programuotojus, grafikos dizainerius, projektų vadovus, teisininkus ir kitų sričių ekspertus.
Hakatonas Berlyne
Ne išimtis žiemos pabaigoje vykęs Berlyno legal tech hakatonas, sukvietęs virš 100 dalyvių iš skirtingų pasaulio šalių. Vokietijos sostinėje ieškoti sprendimai ir kurti prototipai buvo susiję su, pavyzdžiui, muzikos industrija ir naujomis technologijomis, tarpininkavimu tarp teisininkų ir klientų, priėjimu prie teisingumo (angl. access to justice), asmens duomenų apsauga ir Europos Sąjungos Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu (GDPR), sutarčių automatizavimu, vartotojų įgalinimu, bendradarbiavimu teisėje, e.valdžios įgyvendinimu bei blokų grandinės (angl. blockchain) technologijos pritaikymu teisėje.
Anot Virgilijaus, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad teisininkų vaidmuo tokiame technologinių žinių reikalaujančiame susibūrime nėra toks svarbus. Tačiau programuotojai neturintys teisinių žinių nesunkiai paklystų teisiniuose rebusuose, kuriuos teisininkas kaip įmanoma aiškiau turėtų išspręsti įvardydamas problemas prototipo kūrimo pradžioje. Kitaip tariant, susikalbėjimas ir aiškus problemos sprendimo komunikavimas viso proceso metu tampa kertine bendradarbiavimo tarp IT specialistų, kitų sričių ekspertų ir teisės praktikų sąlyga.
Berlyne vykusio hakatono komandų kurtus ir komisijai pristatytus prototipus vertino ekspertai, tarp jų ir vienas žinomiausių legal tech žinovų iš Vokietijos Markusas Hartungas. Kiekviena komanda sulaukė pastabų ir patarimų, kaip vystyti ir plėtoti legal tech sprendimus ateityje. Berlyne vykusiame hakatone įgytas žinias, Virgilijus planuoja pritaikyti ir plėtojant Legal Tech centro Vilniuje projektą.
Hakatonas Vilniuje
Lietuva nė per plauką neatsilieka nuo globalių tendencijų – iškart po patirčių Berlyne Virgilijaus jau laukė pirmasis Lietuvos ir Baltijos šalių legal tech hakatonas.
Dalindamasis įspūdžiais iš Vilniaus hakatono, Virgilijaus kolega Matas Mačiulaitis pastebėjo, jog renginys subūrė ne tik itin gausią legal tech srities entuziastų bendruomenę, tačiau ir savivaldos, verslo bei mokslo atstovus, todėl inovacijų proveržis teisinių paslaugų teikime Lietuvoje turi labai didelį potencialą. Vilniaus hackatone taip pat galimybės apsilankyti nepraleido ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, verslininkas Vladas Lašas ir pagrindinių Vilniuje teisininkus ruošiančių fakultetų dekanai Tomas Davulis bei Lyra Jakulevičienė. „Lietuva jau įrodė, kad yra konkurencinga ir patraukli jurisdikcija fintech pritraukimui ir sparčiam vystymui. Man, kaip teisininkui, norisi tikėtis, kad eilėje už fintech stovi legal tech,“ – sako Matas.
Prieš skelbdamas hakatono nugalėtojus, vienas iš organizatorių ir iniciatyvos autorių Rimantas Simaitis renginį vadino pranokusiu lūkesčius ir kalbėjo apie tai, kad Vilniaus legal tech hakatonas galėtų tapti kasmetine tradicija. Virgilijus dalindamasis savais įspūdžiais pažymi, jog hakatonuose įgytos žinios gali būti pritaikomos realiu laiku, o tai yra svarbu siekiant mažinti teisininkų skeptišką nusistatymą technologijų atžvilgiu. Norėdami ir po dešimtmečio išlikti konkurencingi darbo rinkoje (o būtent iki 2025 m. „Deloitte“ prognozuoja esminius teisininko profesijos pokyčius), turime reaguoti į vis didėjantį technologijų vaidmenį teisėje. Tokie renginiai, kaip Vilniaus ar Berlyno hakatonai, liudija – sinergija tarp technologijų ir teisės ne tik galima, tačiau būtina.
Turite legal tech idėjų, kurias norite aptarti? Svarstote apie dalyvavimą hakatone ar tiesiog esate atviras (-a) diskusijai apie technologijų įtaką teisei? Rašykite man asmeniškai el. paštu virgilijus.pajaujis@kurklt.lt.
Virgilijus Pajaujis ir dr. Ramunė Dirvanskienė įgyvendina legal tech centro Vilniuje koncepcijos projektą Vilniaus miesto savivaldybėje.