Lietuvoje jau keletą metų vis dažniau girdime apie išmanumo aspektą taikomą technologijoms, inovacijoms bei aukštojo mokslo specializacijoms. Vis drąsiau kalbama apie žinių ekonomiką ir visuomenę. Tačiau be talentų viso to nepasieksime.
Šiuolaikinė ekonomika yra grįsta žiniomis. Pagrindiniai jos elementai yra inovacijos, informacinių technologijų vystymas, žmogiškasis kapitalas ir verslumas. 2013 m. daugiau nei pusė geriausių pasaulio Top-50 kompanijų orientavosi į talentų pritraukimą, įskaitant tris iš keturių didžiausiųjų: Apple, Microsoft, ir Google. Galingiausios pasaulio valstybės per pastaruosius 50 metų taip pat ryžtingai persiorientavo nuo gamtinių išteklių pramonės plėtojimo prie investicijų į žmogiškąjį talentą.
Stipendijų teikimo programa leistų Lietuvai lygiuotis į inovatyviausias pasaulio valstybes?
Šiuo metu daugiau nei pusė pasaulio valstybių vykdo studentų, vykstančių studijuoti į užsienį, rėmimo programas. Sutariama, jog stipendijos išvykstantiems į užsienį yra reikalingos ir netgi būtinos, siekiant didinti šalies žmogiškąjį kapitalą. Užsienio valstybės siunčia savo studentus studijuoti į prestižinius kitų šalių universitetus, kuriuose gabūs studentai gali rasti naujausias bazes, aukščiausio lygio pasaulinius dėstytojus ir inovatyviausias metodikas. Kai kurios šalys taip pat parenka prioritetines sritis pagal savo šalies ekonomikos poreikius.
Viešojoje nuomonėje pasigirsta baimių, jog gavę stipendijas dauguma žmonių pasiliks gyventi užsienyje. Stebint didelius emigracijos mastus Lietuvoje, toks scenarijus daug kam atrodo tikėtinas, bet reikėtų pažvelgti į tai šiek tiek giliau/detaliau. Atlikus mokslinės literatūros analizę, buvo pastebėta, jog pagrindiniai kriterijai, lemiantys studentų sugrįžimą į gimtąją šalį, yra artimas ryšys su šeimos nariais ir karjeros perspektyvos. Siekiant išsiaiškinti pačių studentų nuomonę – ar jie, savo šalyje gavę stipendiją studijoms užsienyje, grįžtų į Lietuvą po studijų laikotarpio – buvo atlikta apklausa bendradarbiaujant su Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovais.
Didžiausias studijų užsienyje iššūkis – finansai
Į apklausą atsakė 402 respondentai. Nepaisant nuogąstavimų, studentų apklausa parodė, kad beveik 72 proc. studentų sutiktų įsipareigoti po studijų grįžti į Lietuvą nustatytam kelerių metų laikotarpiui. Apklausa taip pat parodė, jog šiuo metu viena iš didžiausių kliūčių, trukdančių studentams išvykti studijuoti į užsienį, yra finansai, ypač didelės pragyvenimo išlaidos svečioje šalyje. (73,4 proc. respondentų). Studentai teigė, kad jų šeimos ir artimieji arba išvis negalėtų skirti lėšų jų studijoms arba galėtų skirti tik iki 250 eurų per mėnesį (atitinkamai 11,72 proc. ir 46,9 proc.) ir net 90,3 proc. studentų planuotų dirbti užsienyje studijų metu.
Didžioji dalis studentų būtų priversti studijų metu užsienyje dirbti tam, kad galėtų užsidirbti pragyvenimui ir studijoms. Tai gali būti trukdis, norint kokybiškai studijuoti ir tapti geru savo srities specialistu. Kai kurie prestižiniai universitetai riboja studentams leidžiamų dirbti valandų skaičių. Taigi studijuoti užsienyje daugeliui Lietuvos studentų yra pakankamai brangu ir dalis gabiausių studentų dėl finansinių priežasčių negali gauti geriausio įmanomo išsilavinimo (jau dabar 26 proc. studentų, studijuojančių Lietuvoje, patiria finansinių sunkumų (MOSTA duomenimis).
Siekdami tapti žinių ekonomikos valstybe, turime suteikti galimybes talentingiausiems mūsų piliečiams įgyti patį geriausią išsilavinimą ir parvežti tas žinias atgal į Lietuvą.
Apie projektą galite sužinoti daugiau Kurk Lietuvai internetiniame puslapyje Išvykstančių studijuoti į užsienį finansavimo modelio parengimas
EN