Stebėsenos sistema psichikos sveikatos priežiūrai – kas tai?

Europoje, vienas iš keturių suaugusiųjų praėjusiais metais kentėjo nuo psichikos sveikatos sutrikimų. Net 27 proc. europiečių kasmet susiduria su psichozės, depresijos, nerimo ar valgymo sutrikimais ir, žinoma, priklausomybėmis. Tai – mūsų visuomenės dalis ir kasdienybė. Visame pasaulyje atotrūkis tarp psichikos sutrikimų sukeliamos naštos ir to, koks dėmesys yra skiriamas psichikos sveikatai, yra didžiulis. Psichikos sveikatos stiprinimas ir priežiūros kokybė vis dar atsilieka nuo kitų sveikatos priežiūros grandžių ir kasmet ES kainuoja virš 450 milijardų eurų. Lietuvoje problemų apstu, bet galimybių jas spręsti taip pat netrūksta.

Kaip „Kurk Lietuvai“  prisideda prie teigiamų pokyčių skatinimo mūsų sveikatos sistemoje?

Psichikos sveikatos centrai ir šeimos gydytojai – pirmasis kontaktas, ieškantiems pagalbos. Lietuvoje yra 115 psichikos sveikatos centrų, kuriuose dirba psichiatrai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai. Kartais laikas, per kurį galima padėti krizės ištiktam žmogui yra itin trumpas. Ieškoma būdų užtikrinti, kad kiekvienas besikreipiantis į psichikos sveikatos centrą gautų efektyvią pagalbą. Tuo tikslu „Kurk Lietuvai“ programos dalyvės Aneta Buraitytė ir Barbora Butkutė kuria sistemą, kuri prisidėtų prie šio proceso gerinimo.

Ar derinant psichoterapiją ir farmakoterapiją greitėja gijimas? Koks Lietuvoje medikamentinio ir nemedikamentinio gydymo santykis? Kokie pacientai lankosi skirtinguose centruose? Kurios taikomos metodikos dėka pacientai jaučia žymiausią būklės pagerėjimą? Atsakymai į šiuos klausimus gali ne tik sumažinti psichikos ligų naštą, bet ir išgelbėti gyvybes. Norint atsakyti į juos, reikia atlikti stebėseną. Naudojantis stebėsenos duomenimis, galima suprasti, rekomenduoti, skatinti. Teisingai suformuoti rodikliai padeda apčiuopti kasdienėje rutinoje pasimetantį vertingą informacijos srautą.

Užsienio šalyse psichikos sveikatos priežiūros stebėsena pradėta jau prieš 30 metų. Įsigilinus į Anglijos, Švedijos ir Australijos pavyzdžius, išryškėjo aiškios tendencijos. Stebėsenos tikslas – gerinti psichikos sveikatos sistemų kokybę, kaupiant administracinius duomenis ir naudojant juos, siekiant sukurti vykdomos veiklos matus, rodiklius. Kasmet yra vedama statistika, lyginama, kaip priežiūros kokybė ar rezultatai keičiasi, kokios tendencijos išryškėja skirtinguose regionuose ar įstaigose. Apžvelgtos užsienio šalys pasižymi duomenų, rodiklių ir veiklos matų įvairove.

Lietuvoje siūloma pritaikyti psichikos sveikatos centrų stebėsenos sistemos idėja susilaukė palaikymo iš visų suinteresuotų šalių. Aplankytų psichikos sveikatos centrų darbuotojų nuomonė ir atliktas kiekybinis tyrimas liudija, kad apie 90% pichikos sveikatos centrų nori daugiau informacijos apie savo ir kitų centrų veiklą, teigiamai vertintų tikslines rekomendacijas savo teikiamoms paslaugoms gerinti.

„Kurk Lietuvai“ komanda įsitikinusi, kad, kuriant stebėsenos sistemą, psichikos sveikatos priežiūros institucijų, ekspertų bei pacientų grįžtamasis ryšys ir bendradarbiavimas yra visų svarbiausi, net ir tuo atveju, kuomet jų nuomonės išsiskiria. Prašant pateikti savo nuomonę, apie tai, ar Lietuvoje per daug taikomas medikamentinis gydymas, tik 30% psichikos sveikatos centrų  ir net 90% ekspertų visiškai sutiko su teiginiu.

Apžvelgus virš 300 rodiklių, naudojamų ar planuojamų 14-oje valstybių ir rekomenduojamų tarptautinių organizacijų, projekto komanda parengė pirminį galimų rodiklių sąrašą, kuris bus tobulinamas, pildomas ir vertinamas viešosios konsultacijos metu.  Suorganizuotos pirmosios fokus grupės diskusijos metu kilo įvairūs klausimai ir įžvalgos apie galimus rodiklius psichikos sveikatos centrams. Tai ilgo kelio pradžia, nes stebėsena bus efektyvi tik tada, kai atitiks psichikos sveikatos Lietuvoje specifiką, realybę ir prioritetus.

Daugiau informacijos apie projektą galite rasti čia arba rašydami elektroninius laiškus Anetai  ir Barborai .