• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai ir dalyvės
  • Naujienos
  • Atranka

Pasaulinis aktyvumo žemėlapis: nejudrūs vaikai signalizuoja rimtą iššūkį

    Pagrindinis Naujienos Pasaulinis aktyvumo žemėlapis: nejudrūs vaikai signalizuoja rimtą iššūkį
    Kita naujienaAnkstesnė Naujiena

    Pasaulinis aktyvumo žemėlapis: nejudrūs vaikai signalizuoja rimtą iššūkį

    2017 m. birželio 20 d.

    Aktyvūs vaikai yra ne tik laimingesni, bet pasižymi geriau išlavintais gebėjimais, sveikatos būkle ir aukštesniais pasiekimais. Deja, toks Pasaulio sveikatos organizacijos teiginys neretai lieka neįgyvendintas. Toli žvalgytis nereikia: Lietuvoje kol kas vis dar vyrauja „Ai, čia juk tik kūno kultūra“ požiūris, o statistiniai duomenys signalizuoja pavojų. 

    Per mokyklą keičiami tėvų įpročiai

    Neko treniruotė 2

    Lietuva dar atsilieka nuo pasaulinių minimalių statistinių normų. Kitaip tariant, mūsų vaikai juda neužtektinai ir kasmet vis mažiau. „Pasaulio sveikatos organizacija fizinį aktyvumą išskiria kaip vieną iš įrankių, lemiančių naudas fizinei, psichikos ir socialinei sveikatai. Daugelis pasaulio šalių tam skiria vis daugiau dėmesio, nes fizinis aktyvumas ir sportas yra suprantami ne tik kaip būtini elementai laimingo ir sveiko vaiko augimui, bet ir daro teigiamą įtaką jo tolimesniam asmenybės vystymui ir sveiko gyvenimo būdo įgūdžių formavimui“, – akcentuoja „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė Justina Lizikevičiūtė. Pašnekovė pastebi, jog 11-15 metų paauglių, ypatingai merginų, fizinis aktyvumas krinta, tad tam reikia skirti nemažai dėmesio.

     

    Fizinis aktyvumas – ne vien kūno kultūros pamokos ar intensyvus sportas

    Lietuvoje vaikų fizinis aktyvumas daugeliu atveju vertinamas per sporto pasiekimus. Vis dėlto, toks požiūris nebeatitinka realijų. Beveik 60 proc. visos pasaulio populiacijos, arba 38 pasaulio šalys iš 6 žemynų rezultatus analizuoja ir lygina pagal 9 komponentus:

    • Visapusiškas fizinis aktyvumas
    • Organizuota sportinė veikla
    • Aktyvūs žaidimai
    • Aktyvus mobilumas, transportavimasis
    • Sėdima veikla
    • Šeima ir draugai
    • Mokykla
    • Bendruomenė ir sukurta aplinka
    • Valstybinės strategijos ir investicijos.

    Mažesnių pajamų šalys pasižymi geresniais visapusiško fizinio aktyvumo, aktyvaus mobilumo, transportavimo ir sėdimos veiklos rezultatais, jei juos lygintumėme su aukštesnio pragyvenimo lygio šalimis. Tačiau pastarosios stipresnės šeimos ir draugų, bendruomenės ir sukurtos aplinkos, bei valstybinių strategijų ir investicijų srityse“, – apibendrina Giedrė Rutkauskaitė, „Kurk Lietuvai“ projekto vadovė.

    Lietuva iki šiol tokio tyrimo dar neatliko.

    DSC_4783

    Paradoksas – turėdamas mažiau gali daugiau

    Vertinant šalių pasiekimus, didžiausios spragos pastebėtos aktyvių žaidimų bei šeimos ir draugų srityse. Rezultatai parodė pasaulyje vyraujantį paradoksą – neišplėtotos infrastruktūros šalyse vaikai juda daugiau ir sėdi mažiau. Šalys, pasižyminčios itin gerai funkcionuojančia infrastruktūra ir suteikiamomis galimybėmis sportui ir fiziniam aktyvumui stiprinti, to stokoja. Dėl šių rezultatų, „Pasaulinis aktyvių ir sveikų vaikų aljansas“ pateikia išvadą, teigiančią, jog laisvės žaisti, keliauti ir/ ar mažiau patrauklios sėdėjimą skatinančios veiklos labiau nei išplėtota infrastruktūra ar organizuotos sportinės veiklos skatina didesnį fizinį aktyvumą.

    Ir vėl gręžiamės į suomius

    Kalbant apie pasaulyje pirmaujančias šalis, vertėtų pasižvalgyti į kaimynus. Danai, slovėnai ir olandai pagal visus 9 kriterijus pirmauja pasaulyje, nors toli gražu nėra šimtaprocentiniai lyderiai. „Europos vaikų aktyvumo vidurkis tikrai nėra tas kriterijus, į kurį turėtumėme lygiuotis. Priešingai, nejudrumas ir fizinio aktyvumo stoka neramina, ir tai tampa globalia problema“, – pasakoja Justina. Ir išskiria suomius, kurie savo unikaliomis idėjomis ir novatoriškais sprendimais apskritai linksniuojama kaip vienas sėkmingiausių pokyčių švietimo sistemoje pavyzdžių.

    Suomija. Jogo kamuoliai

    Siekia mažinti sėdėjimo laiką

    Būtent suomiai į mokinių fizinio aktyvumo skatinimą pradėjo žiūrėti iš įvairių perspektyvų. Viena jų – mažinti ilgo sėdėjimo trukmę. Tam pasitelktos paprastos priemonės – gimnastikos kamuoliai, kurie klasėse pakeitė daugelį kėdžių. Taip pat trumpos mankštos visų pamokų metu. Į aktyvias mokyklas vienijančią programą „Schools on the Move“ įsitraukusios mokyklos taip pat siūlo aktyvias ilgąsias pertraukas lauke, mokiniai turi galimybę kurti aktyvacijas savo draugams, taip pat daugelį darbo vietų klasėse pakeitė stovimieji stalai.

    M. Obamos pavyzdys – aktyvumas kaip sektina mada

    michelle-obama-move-super-169

    Šio pavienės akcijos ir iniciatyvos – didelės valstybinės strategijos dalis, vaikų fizinio aktyvumo kėlimu besirūpinančios kompleksiškai. „Fizinis aktyvumas jau seniai nėra vien tik kūno kultūros pamokos. Šalys lyderės, tokios kaip minėta kaimynė Suomija, Jungtinės Amerikos Valstijos vakaruose ar Naujoji Zelandija rytuose kuria ir taiko kompleksines strategijas, aprėpiančias visas formalaus ir neformalaus ugdymo aplinkas. Mokiniai įtraukiami ilgesniam laikui, renkami duomenys, analizuojami rezultatai“, – tvirtina Giedrė. Naujojoje Zelandijoje aktyvios mokyklos programa įtraukia ir taip stiprina mokyklos ir viso regiono bendruomenę, o JAV sveiką gyvenimo būdą propaguoja kaip madingą ir sektiną veiklą. Šiam įvaizdžiui sukurti net pasitelkiami nuomonių lyderiai, įžymybės, pvz., buvusi pirmoji šalies ponia – Mišelė Obama.

     

    Ką daryti ir nuo ko pradėti?

    DSC_4726

     

    „Kiekviena šalis pasižymi savos preciziškumu. Nebūtinai tai, kas veikia Suomijoje ar Naujojoje Zelandijoje, veiks ir Lietuvoje. Tačiau privalome pabandyti ir apsibrėžti, kaip savo šalyje norime skatinti mokinių fizinį aktyvumą, kokius pagrindinius kriterijus keliame, ką norime tuo pasiekti jau rytoj, po mėnesio, metų ar 10 metų. Mūsų projekto analizė parodė, kad nors ir taikoma skirtingai, efektyviausia išeitis – pradėti mokinių fizinį aktyvumą traktuoti ne tik kaip kūno kultūros privalomą dalyką, o integruotą ir kompleksišką įgūdžių lavinimą prieš, per ir po mokyklos, namuose bei gatvėse. Kai vaikams aktyvus judėjimas vėl taps savaime suprantamu ir geidžiamu dalyku, vaikai patys taps aktyvumo ambasadoriais  ir skatins savo bendraminčius“, – kalbėjo J. Lizikevičiūtė.

    Iki mokslo metų pradžios projekto vadovės planuoja parengti Lietuvišką aktyvios mokyklos modelį ir jį pristatyti suinteresuotoms šalims.

     

    „Kai vaikams aktyvus judėjimas vėl taps savaime suprantamu ir geidžiamu dalyku, vaikai patys taps aktyvumo ambasadoriais  ir skatins savo bendraminčius“, – kalbėjo J. Lizikevičiūtė.

    10 faktų apie fizinį aktyvumą Europos regione:

    Daugiau nei pusė visos Europos regiono populiacijos yra nepakankamai fiziškai aktyvi, jog atitiktų sveikatos rekomendacijas.

    Ryškėja vis didesni fizinio aktyvumo rodiklių skirtumai tarp šalių. Tačiau rytinėje Europos dalyje patiriamas didžiausias fizinio aktyvumo mažėjimas.

    Fizinio aktyvumo strategijoje PSO šalių regionui 2016-2025 m. kaip viena iš prioritetinių sričių yra išskiriamas vaikų ir paauglių fizinio aktyvumo skatinimas.

    1 iš 3 vienuolikos metų amžiaus vaikų PSO regione turi viršsvorį arba kenčia nuo nutukimo.

    Tik trečdalis Europos jaunimo (11, 13 ir 15 metų amžiaus) pakankamai juda, jog atitiktų sveikatos rekomendacijas. Daugelyje šalių vaikinai yra labiau fiziškai aktyvūs nei merginos. Tačiau su amžiumi tiek merginų tiek vaikinų aktyvumas mažėja.

    Televizoriaus žiūrėjimas (bent 2 val per dieną) 11 – 15 metų amžiaus grupėse išaugo visose Europos šalyse. Šiuo metu Europos vidurkis yra: 29% merginų ir 26% vaikinų žiūri televiziją bent 2 val per dieną.

    Tiesioginės (t.y. sveikatos apsaugos) ir netiesioginės finansinės išlaidos dėl fizinio neaktyvumo (dėl praleistos darbo dienos, su sveikata susiję darbo apribojimai ir t.t.) sparčiai didėja daugelyje Europos šalių. 10-ties milijonų žmonių populiacijai, kurioje pusė jos yra nepakankamai aktyvi, bendros išlaidos dėl fizinio neaktyvumo siekia €910 milijonų per metus.

    Vien iš pirmaujančių pagal aktyvų keliavimo būdą Europos šalių yra Nyderlandai. 10 – 14 metų amžiaus vaikai šioje šalyje per metus nueina apie 180 km, o nuvažiuoja dviračiu net apie 2 200 km.

    Kūno kultūros pamokos vidurinėse mokyklose: 22-iose PSO regiono šalyse kūno kultūros pamokos yra „privalomos“; 2 šalyse „pasirenkamos“; 6 šalyse „dalinai privalomos“.

    Visoje Europoje vaikinai yra dažniau fiziškai aktyvūs bent 60 min per dieną nei merginos. Didžiausias aktyvumo skirtumas tarp lyčių pastebimas 13 metų amžiaus grupėse Airijoje, Liuksemburge, Portugalijoje ir Ispanijoje.

     

    DSC_4314 (1)

    fizinis aktyvumas, judama per mažai, mokinių aktyvumas, sportas, trūksta motyvacijos

    Justina Lizikevičiūtė

    More posts by Justina Lizikevičiūtė

    Susijusios naujienos

    • Sugrįžėlė stiprins mokslo ir verslo ryšius

      Kurk Lietuvai
      Dr. Kris­ti­na Kur­go­nai­tė, po stu­di­jų už­sie­ny­je grį­žu­si į gim­ti­nę da­ly­vau­ti prog­ra­mo­je "Kurk Lie­tu­vai", no­rė­tų lik­ti sa­vo kraš­te. Juo la­biau kad da­bar Lie­tu­vai itin trūks­ta to­kių spe­cia­lis­tų kaip ji. Aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ty­rė­ja tu­ri tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties dirb­tiSkaityti plačiau

    • Lauktuvės iš Lietuvos ir – Lietuvai

      Kurk Lietuvai
      Daž­nai kal­ba­ma, kiek daug prob­le­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau tas ne­to­bu­lu­mas, pa­sak 23 me­tų psi­cho­lo­gės ir ra­šy­to­jos Unės Kau­nai­tės, kaip tik ir yra Lie­tu­vos to­bu­lu­mas. Pui­kiau­sia erd­vė įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas. To­dėl jau­niems ir veik­liems žmo­nėms rei­kia su­grįž­ti,Skaityti plačiau

    • „Kurk Lietuvai“ jaunųjų profesionalų komanda pradeda darbą savivaldybėse

      Kurk Lietuvai
      Prasideda pirmoji šalies regionams skirta jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“. Nuo 2012 m. sėkmingai veikusi „Kurk Lietuvai“ kvietė užsienyje mokslus baigusius jaunuolius grįžti į Lietuvą ir metus dirbti šalies nacionalinėse institucijose, tačiau šiais metais programaSkaityti plačiau

    • Giedrė Simanauskaitė:

      Kurk Lietuvai
      Su klaipėdiete Giedre Simanauskaite, po septynerių metų sugrįžusia į Lietuvą ir šiuo metu dalyvaujančia jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai", kalbėjomės apie gyvenimą svetur, švietimo problemas bei užsienio studentų priėmimą Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis. GiedrėSkaityti plačiau

    • JPP „Kurk Lietuvai“ įvertino Lietuvos savivaldybių e. demokratijos paslaugas: lyderiauja Šiauliai

      Kurk Lietuvai
      Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e. demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Prasčiausiai įvertintos KaunoSkaityti plačiau

    • Aktyvus jaunimas keičia regionų veidą

      Kurk Lietuvai
      Šiandien LR Vyriausybėje pristatyti Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ darbo rezultatai. Nuo 2012 m. Lietuvoje veikianti patirties užsienyje įgijusių profesionalų programa 2014 m. pradėta vykdyti ne tik nacionalinėse institucijose, bet ir šalies savivaldybėse. PraėjusSkaityti plačiau

    • Lietuva atvira bendradarbiavimui su Moldova

      Kurk Lietuvai
      Antradienį Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis susitiko su Moldovos jaunimo ir sporto reikalų ministru Sergejumi Afanasenco, su kuriuo aptarė Moldovos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus bei galimybes dalytis gerąja patirtimi kuriant modernią Moldovos sporto infrastruktūrąSkaityti plačiau

    • Pristatyti Lietuvos lyderių atsiliepimai apie „Kurk Lietuvai“

      Kurk Lietuvai
      Susipažinkite su Lietuvos lyderių nuomone apie Jaunųjų profesionalų programą (JPP) „Kurk Lietuvai"!

    Kita naujienaAnkstesnė naujiena

    ›  Apie mus

    ›  DUK

    ›  Galerija

    ›  Privatumo politika

    Kontaktai:


    Monika Merkytė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

    El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com

    Tel.: +370 699 69425


    Ieva Jurkonienė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

    El. paštas: ieva.jurkoniene@investlithuania.com

    Tel.: +370 601 05141


    Adresas:
     Upės g. 23 - 1,
    III aukštas, LT-08128 Vilnius

    Kurk Lietuvai

    Programos organizatoriai

    Investuok_lietuvoje_white
    ukio_ministerija_white
    Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
    Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
    • Pagrindinis
    • Apie mus
    • Projektai
    • Dalyviai
    • Naujienos
    • Atranka
    • Kalba: LT
      • LT LT
      • EN EN
    Kurk Lt