• LT
  • EN
Kurk Lt
  • Pagrindinis
  • Apie mus
  • Projektai
  • Dalyviai ir dalyvės
  • Naujienos
  • Atranka

Kaip sportu sudominti technologijų užaugintą kartą?

    Pagrindinis Naujienos Kaip sportu sudominti technologijų užaugintą kartą?
    Kita naujienaAnkstesnė Naujiena

    Kaip sportu sudominti technologijų užaugintą kartą?

    2017 m. gegužės 18 d.

    Valanda fizinio aktyvumo kasdien. Pasirodo, net 4 iš 5 Lietuvos paaugliams tai nepaprastai sunki užduotis. Pasaulio sveikatos organizacija Lietuvą jau kuris laikas linksniuoja tarp neaktyviausių Europoje. Ekspertai siūlo atsigręžti į šeimą, mokyklą ir fizinį aktyvumą skatinti kompleksiškai.

     Lietuvos paaugliai – vieni nejudriausių

    Dvigubai daugiau vaikų kasdien praleidžia 2 ir daugiau valandų žaisdami kompiuterinius žaidimus nei tie, kurie aktyviai fiziškai juda bent vieną valandą. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvos moksleivių fizinis aktyvumas jau yra pasiekęs kritinę ribą ir, palyginus su kitų Europos šalių moksleivių judėjimo aktyvumu, Lietuva užima priešpaskutinę vietą, lenkdama tik Slovakiją, o fizinis aktyvumas Lietuvoje yra vienas mažiausių tarp ES šalių – vos 10 proc.

    Nors teigiama fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje padeda sukurti pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje, Lietuvos mokinių fizinio aktyvumo rodikliai per du dešimtmečius ženkliai nukrito. Remiantis PSO duomenimis, nuo 1994 metų fizinis aktyvumas sumažėjo beveik trečdaliu (pav. 1).

    Aktyviai judančių procentas

    pav. 1. Procentas 11-15 m. vaikų Lietuvoje, aktyviai judančių 1 val. ir daugiau. Šaltinis: Pasaulio sveikatos organizacija (2016) ir Europos Komisija (2015).

    Vaikų neaktyvumas – pasyvumo šeimoje atspindys

    Lietuvoje vaikų ir jaunimo fizinis aktyvumas mažėja ir neatitinka PSO sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo nuorodų. Tai ne tik neigiamai veikia fizinę, emocinę ir psichologinę savijautą, bet ir gyvenimo kokybę. Per visa žmogaus gyvenimo ciklą, aktyvaus judėjimo stoka paveikia daugelį gyvenimo sričių, tokių kaip išsilavinimas, sveikata, ekonominė būklė, netgi mirtingumo rizika. (pav. 2). Neaktyvaus gyvenimo būdo įpročiai yra „perduodami“ ir kitiems šeimos nariams, todėl vaikų aktyvumas yra dar mažesnis nei jų neaktyvių tėvų.

     

    Veiksniai, kuriems daro įtaką neaktyvus gyvenimo būdas

    pav. 2. Veiksniai, kuriems daro įtaką neaktyvus gyvenimo būdas. (Šaltinis: Design to Move: A physical activity action agenda.)

    Šie ir panašūs faktai nagrinėjami „Kurk Lietuvai“ programos dalyvių parengtoje Lietuvos moksleivių fizinio aktyvumo analizėje. Ypatingai didelis dėmesys skiriamas ženkliai blogėjantiems moksleivių sveikatos rodikliams. Faktai kalba patys už save:

    • Lietuvoje sveikatos sutrikimais bent kartą per savaitę skundžiasi kas antra 15-metė;
    • stuburo sutrikimai kamuoja aštuonis iš dešimties mokyklinio amžiaus vaikų;
    • netaisyklingos laikysenos problemos aktualios 35 proc. iki 17 m. vaikų.
    • technologijų įtaka, fizinio aktyvumo stoka ir neišugdytas noras sportuoti ar fiziškai judėti yra vienos iš pagrindinių sveikatos sutrikimų ir mažos motyvacijos rinktis aktyvų gyvenimo būdą priežastys.

     

    Veiksniai, kuriems daro įtaką aktyvus gyvenimo būdas

    pav. 3. Veiksniai, kuriems daro įtaką aktyvus gyvenimo būdas. (Šaltinis: Design to Move: A physical activity action agenda.)

    Moksleiviai nori žinoti sporto kuriamą vertę

    Analizės rezultatai siūlo atsigręžti į pačius moksleivius ir paklausti, kas iš tiesų juos motyvuoja, nuo kur reikėtų pradėti. Keletą esminių detalių atskleidė vykdyta mokinių diskusija. „Moksleivius motyvuoja fizinio aktyvumo suteikiama vertė. Ji mokinių yra vertinama skirtingai, priklausomai nuo to, kokią didžiausią vertę jie tuo metu mato“, – pasakojo „Kurk Lietuvai“ projektų vadovė Justina Lizikevičiūtė. Remiantis jų skirstymu paaiškėjo, jog mokinius sportuoti motyvuoja kelios esminės vertės – aplinka, pomėgiai, sporto rezultatai, sveikata ir aplinkos formuojamas įvaizdis apie sportą. „Net nesuvokiame, kiek daug mus skatina artimi žmonės, palanki infrastruktūra, visuomenės požiūris. Tai mūsų aplinka. Kitus fiziškai aktyviai judėti verčia apdovanojimai, tobulėjimas, trečius – siekimas geresnės sveikatos. Nors daugelis mokinių įvaizdžio nevertina kaip vieno iš esminių motyvatorių, didžiausi sporto prekių ženklai, sporto ambasadoriai, komercija ir renginiai kuria madingo ir stilingo žmogaus įvaizdį, kuris, daugeliu atveju, yra sportiškas ir sveikas“, – pasakojo kita projekto vadovė Giedrė Rutkauskaitė. „Norėdami skatinti jaunimą aktyvumo, turime aiškiai iškomunikuoti jiems teikiamas naudas, kitaip Y kartos sudominti nepavyks“, – priduria iniciatorė.

    Geri įgūdžiai formuojami artimiausioje aplinkoje

    „Šeimoje niekas ypatingai nesportuoja, arba jeigu sportuoja, tai sportuoja atskirai ir aš to beveik nematau. Prieš pradedant sportuoti turėjau problemų su nuotaikomis, sportas man padeda”, – sako mokinių diskusijoje dalyvavusi 16-metė Ula.

    Šeima – tai viena iš trijų pagrindinių aplinkų, kurios formuoja moksleivių požiūrį ir norą aktyviai judėti. Kitos dvi trikampio dalys – mokykla ir išorės veiksniai. Kiekviena jų, pasak Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus, turi būti skatinamos kompleksiškai. „Mes visi esame atsakingi už savo aplinką. Tik bendradarbiaudami ir įtraukdami mokyklą, šeimą, verslą ir viešąjį sektorių galime pasiekti geresnių rezultatų. Šiuo projektu siekiame problemą išnagrinėti iš visų pusių ir pasiūlyti efektyvesnių sprendimo būdų“, – sakė Vilniaus meras. To paskatinta, prieš pat mokslo metų pabaigą savivaldybė ir „Kurk Lietuvai“ programa inicijuoja pilotinius projektus trijose Vilniaus mokyklose. Surinkta statistika, moksleivių, mokytojų ir mokyklos administracijos nuomonės, pasiūlymai prisidės prie kompleksinio moksleivių aktyvinimo modelio kūrimo.

    aplinkų trikampis

    Pav. 4 Mokinio motyvacijos aplinkos

    Siekdami išsiaiškinti tikrąsias mokinių motyvacijos sportui priežastis, „Kurk Lietuvai“ drauge su Vilniaus miesto savivaldybe inicijuoja moksleivių aktyvinimo projektus 3 Vilniaus mokyklose. Juose gauti rezultatai ir grįžtamasis ryšys, planuojama, padės sudėlioti konkrečių savivaldos inicijuotų projektų planą ir tvarią skatinimo programą. Daugiau apie moksleivių aktyvinimo projektą – Kurklt.lt puslapyje.

    Aktyvumas, aktyvumo valiuta, judėti svarbu, Vilnius sportuoja

    Justina Lizikevičiūtė

    More posts by Justina Lizikevičiūtė

    Susijusios naujienos

    • Sugrįžėlė stiprins mokslo ir verslo ryšius

      Kurk Lietuvai
      Dr. Kris­ti­na Kur­go­nai­tė, po stu­di­jų už­sie­ny­je grį­žu­si į gim­ti­nę da­ly­vau­ti prog­ra­mo­je "Kurk Lie­tu­vai", no­rė­tų lik­ti sa­vo kraš­te. Juo la­biau kad da­bar Lie­tu­vai itin trūks­ta to­kių spe­cia­lis­tų kaip ji. Aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ty­rė­ja tu­ri tarp­tau­ti­nės pa­tir­ties dirb­tiSkaityti plačiau

    • Lauktuvės iš Lietuvos ir – Lietuvai

      Kurk Lietuvai
      Daž­nai kal­ba­ma, kiek daug prob­le­mų Lie­tu­vo­je, ta­čiau tas ne­to­bu­lu­mas, pa­sak 23 me­tų psi­cho­lo­gės ir ra­šy­to­jos Unės Kau­nai­tės, kaip tik ir yra Lie­tu­vos to­bu­lu­mas. Pui­kiau­sia erd­vė įgy­ven­din­ti sa­vo idė­jas. To­dėl jau­niems ir veik­liems žmo­nėms rei­kia su­grįž­ti,Skaityti plačiau

    • „Kurk Lietuvai“ jaunųjų profesionalų komanda pradeda darbą savivaldybėse

      Kurk Lietuvai
      Prasideda pirmoji šalies regionams skirta jaunųjų profesionalų programa „Kurk Lietuvai“. Nuo 2012 m. sėkmingai veikusi „Kurk Lietuvai“ kvietė užsienyje mokslus baigusius jaunuolius grįžti į Lietuvą ir metus dirbti šalies nacionalinėse institucijose, tačiau šiais metais programaSkaityti plačiau

    • Giedrė Simanauskaitė:

      Kurk Lietuvai
      Su klaipėdiete Giedre Simanauskaite, po septynerių metų sugrįžusia į Lietuvą ir šiuo metu dalyvaujančia jaunųjų profesionalų programoje "Kurk Lietuvai", kalbėjomės apie gyvenimą svetur, švietimo problemas bei užsienio studentų priėmimą Lietuvoje lyginant su kitomis valstybėmis. GiedrėSkaityti plačiau

    • JPP „Kurk Lietuvai“ įvertino Lietuvos savivaldybių e. demokratijos paslaugas: lyderiauja Šiauliai

      Kurk Lietuvai
      Įvertinus visų Lietuvos savivaldybių sukurtus e. demokratijos sprendimus paaiškėjo, kad kokybiškiausiai jie įdiegti Šiauliuose, kurių sukurtas priemones, leidžiančias gyventojams elektroniniu būdu dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose, ekspertai įvertino 10,4 balo iš 20 galimų. Prasčiausiai įvertintos KaunoSkaityti plačiau

    • Aktyvus jaunimas keičia regionų veidą

      Kurk Lietuvai
      Šiandien LR Vyriausybėje pristatyti Jaunųjų profesionalų programos (JPP) „Kurk Lietuvai“ darbo rezultatai. Nuo 2012 m. Lietuvoje veikianti patirties užsienyje įgijusių profesionalų programa 2014 m. pradėta vykdyti ne tik nacionalinėse institucijose, bet ir šalies savivaldybėse. PraėjusSkaityti plačiau

    • Lietuva atvira bendradarbiavimui su Moldova

      Kurk Lietuvai
      Antradienį Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis susitiko su Moldovos jaunimo ir sporto reikalų ministru Sergejumi Afanasenco, su kuriuo aptarė Moldovos integracijos į Europos Sąjungą (ES) klausimus bei galimybes dalytis gerąja patirtimi kuriant modernią Moldovos sporto infrastruktūrąSkaityti plačiau

    • Pristatyti Lietuvos lyderių atsiliepimai apie „Kurk Lietuvai“

      Kurk Lietuvai
      Susipažinkite su Lietuvos lyderių nuomone apie Jaunųjų profesionalų programą (JPP) „Kurk Lietuvai"!

    Kita naujienaAnkstesnė naujiena

    ›  Apie mus

    ›  DUK

    ›  Galerija

    ›  Privatumo politika

    Kontaktai:


    Monika Merkytė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ vadovė 

    El. paštas: monika.merkyte@investlithuania.com

    Tel.: +370 699 69425


    Ieva Jurkonienė 

    Programos „Kurk Lietuvai“ koordinatorė 

    El. paštas: ieva.jurkoniene@investlithuania.com

    Tel.: +370 601 05141


    Adresas:
     Upės g. 23 - 1,
    III aukštas, LT-08128 Vilnius

    Kurk Lietuvai

    Programos organizatoriai

    Investuok_lietuvoje_white
    ukio_ministerija_white
    Kuriame_Lietuvos_ateitį_white
    Visos teisės saugomos 2019 Kurk LT    SOME.LT    Prisijungimas nariams
    • Pagrindinis
    • Apie mus
    • Projektai
    • Dalyviai
    • Naujienos
    • Atranka
    • Kalba: LT
      • LT LT
      • EN EN
    Kurk Lt