Restauruoti, tačiau neįveiklinti ir tušti kultūros paveldo objektai arba tarsi svetimkūniai konkrečioje vietoje neprigiję nauji kūrybiniai projektai – tai dažnos problemos Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų srityje, kur didžioji dalis finansavimo tenka infrastruktūros ir įrangos atnaujinimui, o kultūros pasiūlos problemos vis dar sprendžiamos copy/paste principu, neatsižvelgiant į vietos kontekstą. Kūrybiška vietokūra (angl. creative placemaking) gali padėti spręsti šias problemas.
Kaip atsakas universaliai kultūros pasiūlai, kūrybiška vietokūra sujungia kultūrą ir bendruomenes, skatina atsižvelgti į vietos kontekstą, konkrečius poreikius, tradicijų atgaivinimą ir bendrus interesus.
Kūrybiška vietokūra – kas tai?
Kūrybiška vietokūra grįstos vietos permainos turi ne tik atliepti vietos istorinį, socialinį bei kultūrinį kontekstą, bet ir įtraukti į kūrybos procesą įvairias suinteresuotąsias šalis: vietos bendruomenę, kūrėjus, savivaldą, verslus ir organizacijas, taip suvienijant jas bendram tikslui. Tokie principai atveria kelius vietos identiteto formavimui, kūrybinėms partnerystėms, vietos verslumui ir bendruomenių įsitraukimui į vietos kultūrinį gyvenimą. Kūrybiškos vietokūros nauda neapsiriboja vien tik geresnio miesto ar miestelio erdvių ir dizaino formavimu. Ji taip pat skatina bendradarbiavimą formuojant viešąją erdvę, kuria geresnę vietos panaudojimo struktūrą, atkreipiant ypatingą dėmesį į jos fizinę, kultūrinę ir socialinę tapatybę. Vadovavimasis šiais principais įgalina ne nuleisti kūrybines idėjas iš viršaus ir bandyti jas parduoti, o sukurti aktualius kultūros produktus ir paslaugas, natūraliai atliepsiančius vietinius lūkesčius ir poreikius. Taip natūraliai didinamas dalyvavimas kultūroje, kultūros vartojimas ir kultūros projektų tęstinumas.Nors anglų kalbos terminas creative placemaking per pastarąjį dešimtmetį paplito daugelyje Vakarų šalių, visgi Lietuvoje kūrybiškos vietokūros samprata pakankamai nauja. Trumpai šią sąvoką galima apibrėžti kaip kokybiškų vietų kūrimą ar atgaivinimą, pasitelkiant įvairias kultūros ar kūrybos formas. Kokybiškos vietos pasižymi savo unikalumu, tai aktyvios, draugiškos žmonėms, saugios, įdomios, vizualiai ir estetiškai patrauklios erdvės, persipynusios su menais ir kūrybiškomis veiklomis. Kūrybiškos vietokūros, kaip susijusios, įvairialypės ir dinamiškos sistemos, sąvoka yra itin naudinga siekiant įgyvendinti ir įkvėpti kultūrines veiklas įvairiose vietovėse.
Gerosios užsienio praktikos rodo, kad kūrybiškos vietokūros projektai nebūtinai turi apimti infrastruktūrą ar būti ilgalaikiai. Nors žymusis Project Row Houses JAV siekė sutelkti vietos bendruomenę ir transformuoti socialinę aplinką būtent per griūvančių gyvenamųjų namų atnaujinimą ir menines intervencijas juose, visgi kiti kūrybiniai projektai, kaip pavyzdžiui, RUS žaidimų aikštelė Limoje (Peru), pasitelkia tik mažosios architektūros elementus (pavėsinės, sūpuoklės, laipynės, suoliukai), kad per bendruomeninę intervenciją būtų atgaivinta viešoji erdvė. Taip pat kūrybiškos vietokūros projektai, kaip ECOHAB Paryžiuje, gali būti ilgalaikiai ir siekti tęstinumo, suteikiant bendros nuosavybės jausmą vis didesnei bendruomenės daliai. Tuo tarpu kiti projektai būna trumpalaikiai ir savo injekcinėmis veiklomis siekia sniego gniūžtės efekto, skatindami kitų projektų atsiradimą, kaip tai nutiko su Greening the Rubble projektu Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje.
Project Row Houses Hiūstone (JAV) – puikus kūrybiškos vietokūros pavyzdys, pradėtas vietos menininko, bendruomenės aktyvisto Rick Lowe dar 1993 metais. (Nuotr. Rick Lowe)
Kūrybiškos vietokūros pritaikomumas Lietuvoje
Kultūros pasiūla Lietuvoje nėra pritaikyta konkrečių bendruomenių poreikiams, todėl didelė dalis Lietuvos gyventojų nesidomi, nevartoja ir nedalyvauja kultūrinėje meninėje veikloje. Nepaisant skirtingų socialinių, demografinių bei kultūrinių kontekstų, neįsitraukimo į kultūrą problemą vis dar bandoma spręsti universaliai. Lietuvos kultūros politikos formuotojai ir vykdytojai nelinkę vadovautis kūrybiška vietokūra ir jos siūlomais principais, o ir patys kūrėjai bei bendruomenės nežino apie jos teikiamas galimybes.
Galbūt ne visai sąmoningai, visgi kai kurie projektai ar iniciatyvos pasitelkia kūrybiškos vietokūros elementus. Pavyzdžiui, Abromiškių dvaro savininkas Romualdas Bakutis atstato dvaro rūmus suprasdamas, kad „kultūros paveldo objektas turi būti socialiai atviras ir pasiekiamas žmonėms.“ Ne vien Abromiškių, bet ir Beepart meno dirbtuvių Pilaitėje atveju neapsiribojama investicijomis į infrastruktūrą – ji taip pat įveiklinama įtraukiant bendruomenes. Infrastruktūra neapsiribojama ir Vilniaus Aukštamiesčio planavime, Šančių kopūstų lauko kūrime ar Šnipiškių atgaivinime. Šiose iniciatyvose tyrinėjamas vietų kultūrinis ir socialinis kontekstas bei istorija, o patys gyventojai ieško sprendimų ir dalyvauja jų priėmime. Kaip teigia viena iš Aukštamiesčio dirbtuvių organizatorių Aida Štelbienė, „norint transformuoti teritoriją, reikia įtraukti kuo daugiau žmonių.“ Dizaino antenų Jonavoje ar Migruojančių paukščių Panevėžyje projektai siekia vietos transformacijos bendram darbui sujungdami vietos ir atvykstančius kūrėjus. „Nėra jokios kitos užduoties, išskyrus tą, kad vieta turi prakalbėti“, sako studentų dizaino festivalio organizatorė Dovilė Gaižauskienė.
Šančių kopūstų laukas Kaune yra vienas iš pavyzdinių projektų Lietuvoje, visapusiškai įtraukiantis bendruomenę ir kūrėjus, formuojantis vietos identitetą. (Nuotr. Remio Ščerbausko)
Vis dėlto dauguma su kūrybiška vietokūra susijusių veiksmų įvairiuose kultūriniuose/kūrybiniuose projektuose atliekami instinktyviai arba pasitelkiant gerąsias užsienio praktikas, tačiau labai trūksta sistematiškumo ir visumos supratimo. Būtent todėl itin svarbu tyrinėti kūrybiškos vietokūros apraiškas Lietuvoje ir, iš skirtingų elementų dėliojant jos pritaikymo paveikslą, rasti tokius kultūrinių/kūrybinių projektų vykdymo būdus, kurie tiktų konkrečios vietos mentalitetui bei įpročiams ir tuo pačiu atlieptų Lietuvos kultūros plėtros strategiją ir ateities viziją.
JPP „Kurk Lietuvai“ dalyviai Ieva ir Eugenijus šiuo metu atlieka kūrybiškos vietokūros pritaikomumo Lietuvoje projektą LR Kultūros ministerijoje. Projektu siekiama sukurti kūrybiškos vietokūros strategiją politikos formuotojams ir praktinį gidą kultūrinių/kūrybinių projektų vykdytojams. Galite plačiau susipažinti su dviem parengtais dokumentais: kūrybiškos vietokūros sampratos ir gerųjų užsienio praktikų apžvalga bei kūrybiškos vietokūros pritaikomumo Lietuvoje analizė.
