Įvertinus visus 12 žingsnių, kuriuos tenka žengti gamintojams, nusprendusiems pradėti veiklą Lietuvoje, kitas svarbus etapas – finansinis šių žingsnių įvertinimas. Atlikta analizė tik patvirtino išankstines nuojautas – didžiausius praradimus gamintojai patiria ne dėl reikalingų atlikti administracinių paslaugų kainų, o būtent dėl laiko, kuris išeikvojamas, kol bus atlikta procedūra.
Kadangi kiekvieno gamintojo istorija ir atvejis – individualūs, įmonės finansinių praradimų ir įtakos viešiesiems finansams įvertinimui pasirinkta atvejo analizė. Tyrime, atsižvelgus į kapitalo pelningumą ir administracinės paslaugos kainą, įvertinta, kiek patiria nuostolių gamintojas, laukdamas kol bus galima pradėti veiklą.
Pasirinktas atvejis iliustruoja situaciją, jog daugiausiai praradimų gamintojas patiria dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrų – laukimo laikas, kuomet institucijose ar įstaigose vykdomos visos procedūros pilnam poveikio aplinkai vertinimui (atranka, programa ir ataskaita) atlikti, investuotojui užtrunka 271 darbo dienas, o tai lemia 0,96 mln. Eur nuostolį. Gamintojui statybos procesas, neįvertinus projektavimo ir statybos darbų, užtrunka 97 darbo dienas, o tai įmonei papildomai lemia dar 0,427 mln. Eur nuostolį. Detaliojo plano rengimas – trečiasis iš daugiausiai kainuojančių procesų, kuris užtrunka 56 darbo dienas ir lemia – 0,230 mln. Eur nuostolį.
Atliekant įmonės patiriamų nuostolių dėl procedūrų laukimo laiko įvertinimą, buvo išanalizuota, jog investuotojas laukdamas 522 darbo dienas, pristatydamas 249 dokumentus ir aplankydamas 18 unikalių institucijų ar įstaigų, per 2 metus patiria 1,863 mln. Eur nuostolį dėl nepradėtos veiklos. Tuo tarpu, Lietuvoje investuojančios gamybos įmonės per 2014 m. ir 2015 m., kuomet įsisteigė bendrai patyrė 33,539 mln. Eur nuostolį dėl nepradėtos veiklos.
Atliekant gamybos įmonei tenkančių procedūrų laiko ir patiriamų nuostolių įvertinimą buvo analizuojami praradimai ne tik investuotojui, bet ir šalies viešiesiems finansams. Tiesioginių mokesčių praradimai buvo skaičiuojami atsižvelgiant į nesumokamus su darbo santykiais susijusius mokesčius, o mokesčiai dėl multiplikatoriaus – atsižvelgiant į gamybos multiplikatorių.
Papildoma galima ekonominė nauda per 1 metus dėl tiesioginių mokesčių ir gamybos multiplikatoriaus gali siekti 11,368 mln. Eur. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, ekonominės naudos dėl tiesioginių mokesčių ir gamybos multiplikatoriaus panaudojimas per 1 metus šalies ūkyje leistų 61 % padidinti finansavimą Lietuvos mokslo tarybai valstybės biudžete arba 46 % padidinti finansavimą viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai savivaldybių biudžetuose, arba 8 kartus padidinti finansavimą Nacionaliniam vėžio institutui valstybės biudžete.
Įvertinus įmonių patiriamus nuostolius steigiant gamybinį projektą Lietuvoje, procedūrų paslaugų kainos sudaro nedidelę dalį bendroje patiriamų nuostolių sumoje, todėl įmonės patiriami nuostoliai labiausiai priklauso nuo procedūrų laukimo laiko. Taip pat, nors konkrečioms procedūroms atlikti reikalingų pateikti dokumentų skaičius dažnai yra sąlyginai didelis, tačiau institucijų ar įstaigų skaičius tokiu atveju ne visada yra aukštas.
Viena iš problemų, su kuriomis susiduria įmonės, yra labai skirtingas laikas, skirtas licencijoms ir leidimams gauti tame pačiame gamybos sektoriuje (pvz. biotechnologijos, aviacijos pramonė). Be to, įvertinus gamybos multiplikatorių ir sumokamų mokesčių dalį, investuotojo laukimo laiko sumažinimas turėtų ženklios ekonominės naudos Lietuvos ekonomikai.
Daugiau apie projektą rasite čia.
EN