Sąvokos „darnusis vystymasis“, „tvari plėtra“, „darni visuomenė“ jau kurį laiką sklando aplink mus ir yra vis įterpiamos į skirtingų sričių strategijas, rekomendacijas ir dokumentus. Ne išimtis ir turizmas – Jungtinių Tautų organizacija 2017-uosius paskelbė Tvariojo turizmo metais ir pateikė eilę rekomendacijų, ką šalys turėtų daryti, siekdamos darniai plėtoti turizmo sektorių. Tačiau ar mums tai aktualu? Ar išties suprantame, ką Lietuvai reiškia „tvarusis turizmas“? Jau kurį laiką bandau apčiuopti tai, kas slypi po šiomis skambiomis formuluotėmis. Tad ir su Jumis dalijuosi keliomis paskutiniais metais spaudoje publikuotomis Lietuvos istorijomis (antraštės originalios), atskleidžiančiomis dalelę tvaraus turizmo tiesų.
Istorija Nr. 1 „Užsienio turistai Nidoje pašiurpo: net Rusijoje to nepatyrė“
Į Klaipėdos uostą atplaukusio kruizinio laivo turistai susodinami į autobusus ir keliauja į Nidą. Viso – 63 autobusai. Miestelis per mažas priimti tokį srautą transporto, tad policijos pareigūnai ima stabdyti ir tikrinti autobusus, neįleidžia jų į centinę Nidos dalį. Susiklosto labai nemalonu situacija, turistai jaučiasi itin nejaukiai. Turizmo agentūros nesutaria su miestelio valdžios atstovais.
(Visas straipsnis delfi.lt)
Istorija Nr. 2 „Vyko į medžių lajų taką, pateko – į pragarą“ arba „Anykščių šilelio medžių lajų tako spąstai: kur statyti automobilį, kai vietų nėra?
Anykščiuose atsidarius lajų tako kompleksui išskirtinę vietovę skuba aplankyti tūkstančiai žmonių. Deja, labai prastai suplanuota infrastruktūra nuvilia: kelyje trūksta informacinių ženklų ir sunku atrasti vietovę, nėra kur statyti automobilių, vairuotojus baudžia su savivaldybe nesutariantys policijos pareigūnai, lankytojų centre eilės…
(Visas straipsnis delfi.lt, 15min.lt)
Istorija Nr. 3 „Populiarusis Kadagių slėnis kovoja su problemomis – agresyviais lankytojais ir pūvančiomis lentomis“
Gražiausiu Lietuvos pažintiniu taku išrinktame Kadagių slėnyje sparčiai auga turistų srautai. Tačiau populiarumas vietovei neatneša naudos, o priešingai – kelia neigiamus efektus. Vietiniai gyventojai nepatenkinti kelio vis nerandančiais ir automobilius ne vietoje parkuojančiais turistais, nesaugomą infrastruktūrą gadina agresyvūs lankytojai, sparčiau susidėvi tako įrengimai, kuriems pakeisti nėra lėšų (tako lankymas nemokamas, savanoriškas mokestis buvo renkamas tik nedidelę dalį turistinio sezono).
(Visas straipsnis 15min.lt)
Visos šios istorijos atskleidžia pagrindinę tiesą – turizmas turi būti atsakingai planuojamas ir į šį procesą privalo įsitraukti visos suinteresuotos pusės, privalu atsižvelgti tiek į lankytojų, tiek į vietinės bendruomenės poreikius bei aplinkos išsaugojimą. Tai yra tvarusis turizmas, kurio reikia Lietuvai. Neabejoju, jog visų minėtų istorijų neigiamų padarinių būtų galima išvengti, jei atsižvelgtume į kitų šalių patirtis, tarptautines rekomendacijas, o kartais galbūt tiesiog patys truputį labiau pasistengtume ir bendradarbiautume dėl bendro tikslo. Juk į Nidą nebūtina keliauti tik autobusais, galima ir laiveliais, iš vandens į kopas žvalgytis ir taip vietiniams laivelių savininkams daugiau galimybių suteikti. Kadagių slėnio lankytojai galėtų sumokėti lankytojo mokestį vietiniam darbuotojui, o surinktų lėšų galbūt užtektų ir darbo vietai, ir medinėms tako lentelėms atnaujinti…
Šiuo metu mūsų šalyje nėra valstybinės tvaraus turizmo politikos: nėra rekomendacijų tarptautinius tvariojo turizmo standartus atitinkančios infrastruktūros bei prieinamo turizmo plėtrai, nėra gairių tvariam regioninio turizmo vystymui ir bendruomenių įsitraukimo skatinimui, trūksta kvalifikacinių mokymų. Mūsų projekto tikslas – skatinti tvaraus turizmo politikos Lietuvoje formavimą. Remiantis kitų šalių gerąja patirtimi, parengsime Lietuvos tvariojo turizmo vystymo gaires, akcentuodamos problemines sritis ir pateikdamos rekomendacijas jų sprendimui. Kitas mūsų tikslas – skatinti visuomenės, viešojo sektoriaus ir verslo sąmoningumą tvariojo turizmo atžvilgiu. Juk nuo požiūrio priklauso didžioji dalis mūsų veiksmų.
Daugiau apie projektą rasite čia.
EN