2015 metų pabaigoje Lietuvos įkalinimo įstaigose bausmę atliko 6500 nuteistųjų. Kyla klausimas, kodėl visuomenė turi domėtis ir rūpintis tais žmonėmis, kurie įvykdė nusikaltimą, yra nuteisti ir įkalinti už aukštų kalėjimo ar pataisos namų sienų? Kodėl mums turi rūpėti jų fizinė ir psichologinė būklė, socialinių programų (ne)efektyvumas bei jų profesinis pasirengimas?
Pirmoji priežastis kyla iš pačios visuomenės ir ją sudarančių asmenų saugumo. Vien 2015 metais į laisvę buvo paleisti 3492 nuteistieji. Dauguma išbuvę savo bausmes, kurių trukmė svyruoja nuo 3 mėnesių iki dešimtmečių, išėjo į tuos pačius kelius ir gatves, kuriais važiuoja ir vaikšto visi Lietuvos gyventojai. Jie išėjo vedini skirtingų lūkesčių, norų, svajonių bei baimių. Vienija paleistus žmones tai, jog išėjus į laisvę, jie pilna to žodžio prasme įgauna laisvę gyventi pagal savo nustatytus prioritetus bei vizijas. Deja, dauguma praleidę ilgus metus įkalinimo įstaigose praranda elementarius įgūdžius, būtinus norint grįžti į daugumai žmonių įprastą gyvenimą. Jiems trūksta tiesioginio bendravimo bei socialinių darbuotojų pagalbos. Šių elementarių socialinių įgūdžių neturėjimas užkerta kelią nuteistiesiems įgauti naujų žinių per profesinius mokymus.
Visa visuomenė turi būti suinteresuota, kad nuteistiesiems būtų sudaromos visos sąlygos, elementariems įgūdžiams bei žinioms įgyti. Priešingu atveju, žmonės išėję į laisvę bei nežiną ką su ta laisve daryti, kels grėsmę joje gyvenantiems žmonėms. Nesugebėjimas sulaikyti pykčio ar agresijos priepuolio, nežinojimas, kur prašyti pagalbos arba paprastas bejėgiškumas gauti būtinų paslaugų gali sukelti pavojų aplinkoje esantiems žmonėmis bei plačiai visuomenei.
Visuomenė turi stiprių ekonominių interesų nuteistųjų atžvilgiu. Nuteistojo išlaikymas reikalauja daug valstybinių lėšų. Nepaisant to, jog tiesiogiai nuteistasis pinigų negauna, kalėjimo įstaiga yra kaip atskira valstybė, kurioje reikia mokėti darbo užmokestį, dengti elektros, maisto ir kitų būtinų dalykų išlaidas. Amerikos mokslininkai apskaičiavo, jog JAV nuteistojo išlaikymas kainuoja nuo 30 tūkstančių dolerių iki 40 tūkstančių dolerių per metus, kuomet jo apmokymas tesiekia 3 tūkstančių dolerių. Tas pats tyrimas įrodė, jog egzistuoja tiesioginė koreliacija tarp įgyto išsilavinimo ir pakartotinio nusikalstamumo. Vidutinis pakartotinio nusikalstamumo lygis Amerikoje siekia 50 procentų ir staigiai mažėja tarp nuteistųjų paleistų į laisvę, kurie buvo apmokyti bausmės atlikimo metu. Per metus Lietuvoje kalinių išlaikymui išleidžiama apie 46 milijonų litų. Mūsų valstybei vieno nuteistojo priežiūros diena kainuoja nuo 13 eurų ir tam tikrais atvejais gali siekti net 60 eurų. Sumažinus kalinių skaičių bei perėjus prie alternatyvių bausmių vykdymo, ne tik sumažės piniginė našta, bet ir pagerės Lietuvos pakartotinio nusikalstamumo rodiklis. Geras pavyzdys būtų probaciją atliekantys nuteistieji. Jų vienos dienos išlaikymas valstybei tekainuoja 70 euro centų.
Įkalinimo įstaigų vidaus situacija yra svarbi dėl motyvo, kurio pagrindu žmogus buvo nubaustas. Įkalinimo tikslas nėra vien įstatymų bei teismų nuosprendžių formuojamas, bet ir stipriai paveiktas visuomenės, politikos bei kalėjimų kasdienio gyvenimo. Teoriškai, įkalinimo motyvas kyla iš dviejų skirtingų tradicijų. Anot vienos, bausmė suvokiama kaip atpildas už nusikalstamą elgesį, kuomet pagal antrąją kryptį yra siekiama pozityvių pakeitimų bei apskritai norima išvengti nusikalstamo elgesio. Dėl to, daugiausia dėmesio skiriama socialinei bei psichologinei pagalbai tam, kad žmogus grįžtų į visuomenę. Pagal 2015 metų duomenis, Lietuvoje daugiausia žmonių buvo įkalinta dėl smulkių vagysčių, plėšimo bei nusikaltimų, susijusių su psichotropinėmis medžiagomis. Didesnė įkalinimo įstaigose esančių nuteistųjų dalis kyla iš socialinės rizikos šeimų arba apskritai neturi jokio artimųjų rato. Jiems trūksta elementarių įgūdžių, palaikymo bei žinių. Visuomenei reikia kelti klausimą, ar neapgalvotas bei didelės grėsmės nesukeliantis elgesys yra pakankamas pagrindas žmogui įkalinti kartu su asmenimis, kurių praeitis siejama su rimtais nusikaltimais. Ar visgi vietoj to, kad nubaustume žmogų, mes norime suteikti jam antrą šansą per mokymus, visuomenei reikalingą darbą ir paprastą pokalbį, kurio labai trūksta įkalinimo įstaigose. Lietuvos įkalinimo įstaigų vizija yra labai paveikiama visuomenės požiūrio ir tik nuo mūsų pačių priklauso, koks yra įkalinimo įstaigų tikslas – bausti arba padėti.
2016-2017 m. JPP „Kurk Lietuvai“ dalyvės Anita ir Sandra pirmąją rotaciją vykdys projektą „Nuteistųjų resocializacija ir integracija į visuomenę“ Kalėjimų departamente prie LR Teisingumo ministerijos. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti socialinės reabilitacijos vykdymo žemėlapį, kuris užtikrintų efektyvų darbuotojų darbo krūvio pasiskirstymą ir nuteistųjų recidyvizmo mažinimą ilguoju laikotarpiu.
EN