Virš 70% į Lietuvą atvykstančių turistų aplanko tik 4 vietoves: Vilnių, Kauną, Trakus ir Nidą. Į regionus turistai užsuka retai, dažniausiai dėl laiko stokos. Ne vienas turistas savo kelionės maršrutą jau būna susiplanavęs, o apie regionų siūlomas pramogas sužino per vėlai. Taigi, jei norime prailginti atvykstančiųjų turistų viešnagės trukmę Lietuvoje ir paskatinti juos pamatyti daugiau vietovių, svarbu šiuos turistus pasiekti dar jiems besiplanuojant kelionę. Tačiau kokiais kanalais efektyviausia komunikuoti? Kokias žinutes siųsti? Apie kuriuos regionus pasakoti? Ramūnas ir Živilė sako, kad pirmasis žingsnis – jau turimų Lietuvos turizmo rinkų segmentavimas.
Verslo pasaulyje viena esminių taisyklių – labai gerai pažinoti savo klientą. Nenuostabu, kad dauguma įmonių savo produktų bei paslaugų vystymą pradeda būtent nuo kliento, jo poreikių, įpročių bei elgsenos elementų, tyrimo. Taip užtikrinama, kad produktas turės paklausą bei bus aiškūs kanalai, kuriais su klientais efektyviausia komunikuoti. Segmentavimas plačiai naudojamas ir turizmo pasaulyje – nustatyti tikslines rinkas nebeužtenka, reikia išryškinti kokius šių rinkų segmentus pritraukiame, o kurių sulaukiame itin nedaug. Segmentavimą savo šalies turizmo rinkodaros pagrindu laiko tokios šalys, kaip Suomija, Estija, Jungtinė Karalystė. O štai Islandai segmentavimui pasitelkė Boston Consulting Group, kurie ne tik sugrupavo segmentus, bet ir sukūrė įrankį, kaip įvertinti segmentų patrauklumą. Taip, pasak Islandų, galima įvertinti kaip paskirstyti biudžetą ir kitus resursus turizmo skatinimui bei komunikacijai.
Živilė ir Ramūnas išgrynino septynių Lietuvos turizmo rinkų (Švedijos, Norvegijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV, Kinijos ir Japonijos) segmentus. Čia rasite ne tik šių segmentų apibūdinimus, bet ir atsakymus į klausimus: Kas jiems daro įtaką planuojant atostogas? Kokiais kanalais efektyviausia juos pasiekti? Kokiais turizmo produktais galime juos sudominti?